Skip to main content

TEXT 8

VERSO 8

Tekstas

Texto

paritrāṇāya sādhūnāṁ
vināśāya ca duṣkṛtām
dharma-saṁsthāpanārthāya
sambhavāmi yuge yuge
paritrāṇāya sādhūnāṁ
vināśāya ca duṣkṛtām
dharma-saṁsthāpanārthāya
sambhavāmi yuge yuge

Synonyms

Sinônimos

paritrāṇāya — išvaduoti; sādhūnām — bhaktus; vināśāya — sunaikinti; ca — ir; duṣkṛtām — piktadarius; dharma — religijos principus; saṁsthāpana- arthāya — atkurti; sambhavāmi — Aš apsireiškiu; yuge — epocha; yuge — po epochos.

paritrāṇāya — para a salvação; sādhūnām — dos devotos; vināśāya — para a aniquilação; ca — e; duṣkṛtām — dos descrentes; dharma — princípios da religião; saṁsthāpana-arthāya — para restabelecer; sambhavāmi — apareço; yuge — milênio; yuge — após milênio.

Translation

Tradução

Kad išlaisvinčiau doruosius ir sunaikinčiau piktadarius, o taip pat atkurčiau religijos principus, epocha po epochos Aš apsireiškiu Pats.

Para libertar os piedosos e aniquilar os descrentes, bem como para restabelecer os princípios da religião, Eu mesmo venho, milênio após milênio.

Purport

Comentário

KOMENTARAS: „Bhagavad-gītos“ teigimu, sādhu (šventas žmogus) yra tas, kuris turi Kṛṣṇos sąmonę. Žmogus gali atrodyti bedievis, bet jeigu jis turi Kṛṣṇos sąmonės savybes, jį reikia laikyti sādhu. Žodis duṣkṛtām taikomas tiems, kuriems Kṛṣṇos sąmonė nė kiek nerūpi. Tokie piktadariai, ar duṣkṛtām vadinami kvailiais, žemiausiais iš žmonių, net jei žemiška prasme jie ir išsilavinę, o žmonės, neturintys jokio išsilavinimo ir išsiauklėjimo, bet visa savo esybe įsitraukę į Kṛṣṇos sąmonės veiklą – laikomi sādhu. O dėl ateistų, tai Aukščiausiasis Viešpats nebūtinai turi ateiti Pats, kad sunaikintų juos, kaip sunaikino demonus Rāvaṇą ir Kaṁsą. Viešpats turi daugybę pagalbininkų, kurie gali patys susidoroti su demonais. Jis nužengia, kad atneštų ramybę Savo besąlygiškai pasiaukojusiems bhaktams, kuriuos demonai nuolat persekioja. Demonas nepalieka ramybėje bhakto, net jeigu tas yra jo giminaitis. Prahlāda Mahārāja buvo Hiraṇyakaśipu sūnus, tačiau tėvas jį persekiojo. Kṛṣṇos motina Devakī buvo Kaṁsos sesuo, bet ir ji su vyru Vasudeva kentėjo persekiojami Kaṁsos dėl to, kad jiems turėjo gimti Kṛṣṇa. Taigi Viešpats Kṛṣṇa atėjo veikiau norėdamas išgelbėti Devakī, negu susidoroti su Kaṁsa, nors atliko abu darbus. Todėl posme ir sakoma, kad Viešpats pasirodo įvairiomis inkarnacijomis, kad išgelbėtų bhaktus ir sunaikintų nenaudėlius demonus.

Segundo o Bhagavad-gītā, o sādhu (homem santo) é um homem em consciência de Kṛṣṇa. Talvez alguém pareça irreligioso, mas se tiver completa e plenamente as qualificações da consciência de Kṛṣṇa, deve-se considerá-lo um sādhu. E duṣkṛtām refere-se àqueles que não se interessam pela consciência de Kṛṣṇa. Tais descrentes, ou duṣkṛtām, são descritos como tolos e os mais baixos da humanidade, embora possam estar enfeitados com a educação mundana, ao passo que quem se ocupa cem por cento em consciência de Kṛṣṇa é aceito como sādhu, mesmo que talvez não seja erudito nem muito culto. Quanto aos ateus, não é preciso que o Senhor Supremo apareça como Ele é para destruí-los, como apareceu para os demônios Rāvaṇa e Kaṁsa. O Senhor tem muitos agentes que são bem competentes para aniquilar os demônios. Mas o Senhor vem especialmente para tranquilizar Seus devotos imaculados, que são sempre molestados pelas pessoas demoníacas. O demônio molesta o devoto, mesmo quando este é seu parente. Apesar de ser filho de Hiraṇyakaśipu, Prahlāda Mahārāja ainda assim foi perseguido por seu pai; embora Devakī, a mãe de Kṛṣṇa, fosse irmã de Kaṁsa, ela e seu marido Vasudeva foram perseguidos só porque Kṛṣṇa iria nascer deles. Então, o Senhor Kṛṣṇa apareceu principalmente para libertar Devakī, e não apenas para matar Kaṁsa, apesar de as duas façanhas terem se realizado ao mesmo tempo. Portanto, aqui se diz que, para libertar o devoto e derrotar os demônios descrentes, o Senhor aparece em diferentes encarnações.

Kṛṣṇadāsos Kavirājos „Caitanya-caritāmṛtos“ (Madhya 20.263–264) posmai glaustai apibūdina inkarnacijos požymius:

No Caitanya-caritāmṛta de Kṛṣṇadāsa Kavirāja, os seguintes versos (Madhya 20.263-264) resumem estes princípios aplicáveis à encarnação:

sṛṣṭi-hetu yei mūrti prapañce avatare
sei īśvara-mūrti ‘avatāra’ nāma dhare
sṛṣṭi-hetu yei mūrti prapañce avatare
sei īśvara-mūrti ‘avatāra’ nāma dhare
māyātīta paravyome sabāra avasthāna
viśve avatari’ dhare ‘avatāra’ nāma
māyātīta paravyome sabāra avasthāna
viśve avatari’ dhare ‘avatāra’ nāma

Avatāra, arba Dievo inkarnacija, nužengia iš Dievo karalystės į materialų pasaulį. Tas Dievo Asmens pavidalas, kuriuo Jis nužengia, vadinamas inkarnacija, arba avatāra. Visos inkarnacijos gyvena dvasiniame pasaulyje, Dievo karalystėje. Avatāros vardą jos gauna nužengusios į materialią kūriniją.“

“O avatāra, ou encarnação de Deus, desce do reino de Deus para manifestar-se no mundo material. E a forma específica da Personalidade de Deus que empreende essa descida chama-se encarnação, ou avatāra. Essas encarnações estão situadas no mundo espiritual, o reino de Deus. Ao descerem à criação material, elas assumem o nome de avatāra.

Yra įvairių rūšių avatāros, tai – puruṣavātaros, guṇāvatāros, lilāvatāros, śakty-āveśa avatāros, manvantara-avatāros ir yugāvatāros. Jos nužengia nustatytu laiku įvairiose visatos vietose. Tačiau Viešpats Kṛṣṇa yra pirmapradis Viešpats, visų avatārų pirmasis šaltinis. Viešpats Śrī Kṛṣṇa nužengia, kad numalšintų tyrų bhaktų troškimą išvysti Jo originalias transcendentines pramogas Vṛndāvanoje. Taigi svarbiausias Kṛṣṇos apsireiškimo šiame pasaulyje tikslas – patenkinti besąlygiškai pasiaukojusius Jam bhaktus.

Há várias espécies de avatāras, tais como puruṣāvatāras, guṇāvatāras, līlāvatāras, śakty-āveśa avatāras, manvantara-avatāras e yugāvatāras — todas aparecendo no momento programado por todo o Universo. Mas o Senhor Kṛṣṇa é o Senhor primordial, a fonte de todos os avatāras. O Senhor Śrī Kṛṣṇa vem com o propósito específico de mitigar as ansiedades dos devotos puros, que estão muito ansiosos por vê-lO executando Seus passatempos originais em Vṛndāvana. Portanto, a finalidade principal do avatāra de Kṛṣṇa é satisfazer Seus devotos imaculados.

Viešpats sako nužengiąs asmeniškai kiekvieną epochą. Taigi Jis ateina ir Kali amžiuje. „Śrīmad-Bhāgavatam“ teigiama, kad Viešpaties inkarnacija Kali-yugoje yra Viešpats Caitanya Mahāprabhu, kuris paskleidė Kṛṣṇos garbinimą, pradėjęs saṅkīrtanos judėjimą (kolektyvinį šventųjų vardų giedojimą), ir išplatino Kṛṣṇos sąmonę visoje Indijoje. Jis išpranašavo, kad saṅkīrtanos kultūra bus skelbiama visame pasaulyje, plis iš miesto į miestą, iš kaimo į kaimą. Apie Viešpatį Caitanyą, kaip apie Dievo Asmens Kṛṣṇos inkarnaciją, netiesiogiai kalbama slėpiningose apreikštų šventraščių dalyse: Upaniṣadose, „Mahābhāratoje“ ir Bhāgavatam. Viešpaties Kṛṣṇos bhaktus labai traukia Viešpaties Caitanyos saṅkīrtanos judėjimas. Ši Viešpaties avatāra nesusidoroja su nenaudėliais fiziškai, bet gelbsti juos Savo nepriežastine malone.

O Senhor diz que Ele mesmo encarna em cada milênio. Isto indica que Ele também encarna na era de Kali. Como afirma o Śrīmad-Bhāgavatam, a encarnação na era de Kali é o Senhor Caitanya Mahāprabhu, que difundiu a adoração a Kṛṣṇa através do movimento de saṅkīrtana (canto congregacional dos santos nomes) e espalhou a consciência de Kṛṣṇa por toda a Índia. Ele predisse que esta cultura de saṅkīrtana se transmitiria mundo afora, de cidade em cidade e de aldeia em aldeia. O Senhor Caitanya, como uma encarnação de Kṛṣṇa, a Personalidade de Deus, é descrito secreta mas não diretamente nas partes confidenciais das escrituras reveladas, tais como os Upaniṣads, o Mahābhārata e o Bhāgavatam. Os devotos do Senhor Kṛṣṇa sentem muita atração pelo movimento de saṅkīrtana do Senhor Caitanya. Este avatāra do Senhor não mata os descrentes, mas salva-os com Sua misericórdia imotivada.