TEXT 40

Tekstas

Texte

ajñaś cāśraddadhānaś ca
saṁśayātmā vinaśyati
nāyaṁ loko ’sti na paro
na sukhaṁ saṁśayātmanaḥ

Synonyms

ajñaḥ — kvailys, neišmanantis šventraščių; ca — ir; aśraddadhānaḥ — netikintis apreikštais šventraščiais; ca — taip pat; saṁśaya — abejonių; ātmā — žmogus; vinaśyati — patiria nuopolį; na — niekada; ayam — šiame; lokaḥ — pasaulyje; asti — yra; na — nei; paraḥ — kitame gyvenime; na — ne; sukham — laimė; saṁśaya — abejojančio; ātmanaḥ — žmogaus.

ajñaḥ: les sots qui ne savent rien des Écritures révélées; ca: et; aśraddadhānaḥ: sans foi dans les Écritures révélées; ca: aussi; saṁśaya: des doutes; ātmā: une personne; vinaśyati: tombe à nouveau; na: jamais; ayam: en ce; lokaḥ: monde; asti: il y a; na: non plus; paraḥ: dans la vie d’après; na: ne pas; sukham: de bonheur; saṁśaya: pleine de doutes; ātmanaḥ: pour la personne.

Translation

Tačiau tamsūs ir netikintys žmonės, abejojantys apreikštais šventraščiais, neįgauna Dievo sąmonės – jie patiria nuopuolį. Abejojanti siela neatras laimės nei šiame, nei kitame pasaulyje.

Mais les ignorants et les incroyants, qui doutent des Écritures révélées, n’atteignent pas la conscience de Dieu. Ils choient. Celui qui doute ne peut connaître le bonheur ni dans ce monde, ni dans le prochain.

Purport

KOMENTARAS: Iš daugelio visuotinai pripažintų, autoritetingų apreikštųjų šventraščių geriausias yra „Bhagavad-gītā“. Žmonės, gyvenantys it gyvūnai, jų nesupranta ir jais netiki. Nors kai kurie ir susipažino su apreikštais šventraščiais, ir net cituoja jų fragmentus, tačiau iš tikrųjų jų žodžiais netiki. Net jei kas ir tiki šventraščiais, tokiais, kaip „Bhagavad-gītā“, tačiau jie netiki Dievo Asmenį, Śrī Kṛṣṇą, ir Jo negarbina. Tokie žmonės nesugeba ilgai palaikyti Kṛṣṇos sąmonės. Galų gale jie patiria nuopuolį. Iš aukščiau minėtųjų jokios pažangos nepadaro tie, kurie netiki ir nuolatos abejoja. Žmonės, netikintys Dievą ir Jo apreikštą žodį, nepatiria laimės nei šiame, nei kitame pasaulyje. Jie iš viso nežino, kas yra laimė. Todėl reikia su tikėjimu laikytis apreikštųjų šventraščių principų ir pakilti iki žinojimo lygmens. Tiktai tokios žinios gali padėti pasiekti transcendentinį dvasinio supratimo lygmenį. Kitaip sakant, abejojantys žmonės negali pasiekti dvasinio išsivadavimo. Todėl reikia sekti didžiųjų acāryų, priklausančių mokinių sekai, pėdomis ir taip sulaukti sėkmės.

De toutes les Écritures révélées qui font autorité, la Bhagavad-gītā est la plus précieuse. Mais certains, plus proches de l’animal que de l’homme, n’ont aucune connaissance des Écritures, ou aucune foi en elles. Et même si parfois ils les ont lues, même s’ils sont parfois capables d’en citer des passages, ils ne leur accordent, en vérité, aucune crédibilité. Ou bien encore, ils ont foi en les Écritures, en la Bhagavad-gītā par exemple, mais ne reconnaissent ni n’adorent Dieu, Śrī Kṛṣṇa. C’est pourquoi aucun parmi eux ne se fixera dans la conscience de Kṛṣṇa. Tous devront retourner à la vie matérielle.

Les hommes sans foi qui mettent continuellement en doute les Écritures ne feront jamais aucun progrès spirituel. Ceux qui ne croient pas en Dieu et en Son enseignement ne trouveront rien de bon ni en ce monde, ni dans le prochain. Ils ne connaîtront jamais de joie véritable.

Par conséquent, il faut suivre avec foi les principes des Écritures révélées, et par là s’élever à la connaissance pure, qui seule permet d’atteindre le niveau transcendantal de la compréhension spirituelle. En d’autres termes, quiconque doute des Écritures n’a aucune position sur le sentier de l’émancipation spirituelle. Nous devons donc marcher sur les traces des grands ācāryas de la lignée disciplique, et ainsi parvenir au succès.