Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā, kokia ji yra » KETVIRTAS SKYRIUS

TEXT 38

TEXT 38

Tekstas

Tekst

na hi jñānena sadṛśaṁ
pavitram iha vidyate
tat svayaṁ yoga-saṁsiddhaḥ
kālenātmani vindati
na hi jñānena sadṛśaṁ
pavitram iha vidyate
tat svayaṁ yoga-saṁsiddhaḥ
kālenātmani vindati

Synonyms

Synoniemen

na — niekas; hi — tikrai; jñānena — su žinojimu; sadṛśam — palyginus; pavitram — šventas; iha — šiame pasaulyje; vidyate — egzistuoja; tat — tą; svayam — pats; yoga — pasiaukojimo; saṁsiddhaḥ — pasiekęs tobulumą; kālena — ilgainiui; ātmani — savyje; vindati — patiria.

na — niets; hi — zeker; jñānena — met kennis; sadṛśam — in vergelijking; pavitram — geheiligd; iha — in deze wereld; vidyate — bestaat; tat — dat; svayam — zichzelf; yoga — met devotie; saṁsiddhaḥ — hij die volgroeid is; kālena — in de loop der tijd; ātmani — in zichzelf; vindati — geniet.

Translation

Vertaling

Nieko nėra šiame pasaulyje, kas būtų kilniau ir tyriau už transcendentinį žinojimą. Transcendentinis žinojimas – tai brandus viso misticizmo vaisius. O pasiekusiam pasiaukojimo tarnystės tobulumą šis žinojimas ilgainiui atsiskleis vidujai.

In deze wereld is er niets zo verheven en zuiver als transcendentale kennis. Zulke kennis is de rijpe vrucht van alle mystiek. En degene die volleerd is in het beoefenen van devotionele dienst, zal na verloop van tijd innerlijk plezier beleven aan deze kennis.

Purport

Betekenisverklaring

KOMENTARAS: Kalbėdami apie transcendentinį žinojimą, turime omenyje dvasinį supratimą. Todėl nėra nieko aukščiau ir gryniau už transcendentinį žinojimą. Neišmanymas – mūsų nelaisvės, o žinojimas – išsivadavimo priežastis. Šis transcendentinis žinojimas – brandus pasiaukojimo tarnystės vaisius. Jį įgijusiam žmogui nereikia kur nors ieškoti ramybės, nes jis pasiekė vidinę ramybę. Kitaip sakant, aukščiausia transcendentinio žinojimo ir ramybės viršūnė – Kṛṣṇos sąmonė. Tokia „Bhagavad-gītos“ išvada.

Wanneer we spreken over transcendentale kennis dan bedoelen we daarmee het hebben van spiritueel begrip. Er bestaat niets zo verheven en zuiver als transcendentale kennis. Onwetendheid is de oorzaak van onze gebondenheid en kennis is de oorzaak van onze bevrijding. Deze kennis is de rijpe vrucht van devotionele dienst en wanneer iemand gegrond is in transcendentale kennis, hoeft hij nergens anders naar vrede te zoeken, omdat hij vrede in zichzelf ervaart. Met andere woorden, deze kennis en vrede bereiken hun hoogtepunt in Kṛṣṇa-bewustzijn. Dat is de eindconclusie van de Bhagavad-gītā.