Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā, kokia ji yra » KETVIRTAS SKYRIUS

TEXT 38

TEXT 38

Tekstas

Text

na hi jñānena sadṛśaṁ
pavitram iha vidyate
tat svayaṁ yoga-saṁsiddhaḥ
kālenātmani vindati
na hi jñānena sadṛśaṁ
pavitram iha vidyate
tat svayaṁ yoga-saṁsiddhaḥ
kālenātmani vindati

Synonyms

Synonyms

na — niekas; hi — tikrai; jñānena — su žinojimu; sadṛśam — palyginus; pavitram — šventas; iha — šiame pasaulyje; vidyate — egzistuoja; tat — tą; svayam — pats; yoga — pasiaukojimo; saṁsiddhaḥ — pasiekęs tobulumą; kālena — ilgainiui; ātmani — savyje; vindati — patiria.

na — nothing; hi — certainly; jñānena — with knowledge; sadṛśam — in comparison; pavitram — sanctified; iha — in this world; vidyate — exists; tat — that; svayam — himself; yoga — in devotion; saṁsiddhaḥ — he who is mature; kālena — in course of time; ātmani — in himself; vindati — enjoys.

Translation

Translation

Nieko nėra šiame pasaulyje, kas būtų kilniau ir tyriau už transcendentinį žinojimą. Transcendentinis žinojimas – tai brandus viso misticizmo vaisius. O pasiekusiam pasiaukojimo tarnystės tobulumą šis žinojimas ilgainiui atsiskleis vidujai.

In this world, there is nothing so sublime and pure as transcendental knowledge. Such knowledge is the mature fruit of all mysticism. And one who has become accomplished in the practice of devotional service enjoys this knowledge within himself in due course of time.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Kalbėdami apie transcendentinį žinojimą, turime omenyje dvasinį supratimą. Todėl nėra nieko aukščiau ir gryniau už transcendentinį žinojimą. Neišmanymas – mūsų nelaisvės, o žinojimas – išsivadavimo priežastis. Šis transcendentinis žinojimas – brandus pasiaukojimo tarnystės vaisius. Jį įgijusiam žmogui nereikia kur nors ieškoti ramybės, nes jis pasiekė vidinę ramybę. Kitaip sakant, aukščiausia transcendentinio žinojimo ir ramybės viršūnė – Kṛṣṇos sąmonė. Tokia „Bhagavad-gītos“ išvada.

When we speak of transcendental knowledge, we do so in terms of spiritual understanding. As such, there is nothing so sublime and pure as transcendental knowledge. Ignorance is the cause of our bondage, and knowledge is the cause of our liberation. This knowledge is the mature fruit of devotional service, and when one is situated in transcendental knowledge, he need not search for peace elsewhere, for he enjoys peace within himself. In other words, this knowledge and peace culminate in Kṛṣṇa consciousness. That is the last word in the Bhagavad-gītā.