Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā, kokia ji yra » KETVIRTAS SKYRIUS

TEXT 38

TEXT 38

Tekstas

Text

na hi jñānena sadṛśaṁ
pavitram iha vidyate
tat svayaṁ yoga-saṁsiddhaḥ
kālenātmani vindati
na hi jñānena sadṛśaṁ
pavitram iha vidyate
tat svayaṁ yoga-saṁsiddhaḥ
kālenātmani vindati

Synonyms

Synonyms

na — niekas; hi — tikrai; jñānena — su žinojimu; sadṛśam — palyginus; pavitram — šventas; iha — šiame pasaulyje; vidyate — egzistuoja; tat — tą; svayam — pats; yoga — pasiaukojimo; saṁsiddhaḥ — pasiekęs tobulumą; kālena — ilgainiui; ātmani — savyje; vindati — patiria.

na — nichts; hi — gewiß; jñānena — mit Wissen; sadṛśam — im Vergleich; pavitram — geheiligt; iha — in dieser Welt; vidyate — es gibt; tat — dies; svayam — sich selbst; yoga — in Hingabe; saṁsiddhaḥ — er, der reif ist; kālena — im Laufe der Zeit; ātmani — in sich selbst; vindati — genießt.

Translation

Translation

Nieko nėra šiame pasaulyje, kas būtų kilniau ir tyriau už transcendentinį žinojimą. Transcendentinis žinojimas – tai brandus viso misticizmo vaisius. O pasiekusiam pasiaukojimo tarnystės tobulumą šis žinojimas ilgainiui atsiskleis vidujai.

In dieser Welt gibt es nichts, was so erhaben und rein ist wie transzendentales Wissen. Solches Wissen ist die reife Frucht aller Mystik, und wer auf dem Pfad des hingebungsvollen Dienstes fortgeschritten ist, genießt dieses Wissen schon bald in sich selbst.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Kalbėdami apie transcendentinį žinojimą, turime omenyje dvasinį supratimą. Todėl nėra nieko aukščiau ir gryniau už transcendentinį žinojimą. Neišmanymas – mūsų nelaisvės, o žinojimas – išsivadavimo priežastis. Šis transcendentinis žinojimas – brandus pasiaukojimo tarnystės vaisius. Jį įgijusiam žmogui nereikia kur nors ieškoti ramybės, nes jis pasiekė vidinę ramybę. Kitaip sakant, aukščiausia transcendentinio žinojimo ir ramybės viršūnė – Kṛṣṇos sąmonė. Tokia „Bhagavad-gītos“ išvada.

ERLÄUTERUNG: Wenn wir von transzendentalem Wissen sprechen, so meinen wir damit spirituelles Verständnis. Daher gibt es nichts, was so erhaben und rein ist wie transzendentales Wissen. Unwissenheit ist die Ursache unserer Knechtschaft, und Wissen ist die Ursache unserer Befreiung. Dieses Wissen ist die reife Frucht hingebungsvollen Dienstes, und wenn man im transzendentalen Wissen verankert ist, braucht man nicht woanders nach Frieden zu suchen, denn man genießt Frieden in sich selbst. Mit anderen Worten, Wissen und Friede finden ihre Vollendung im Kṛṣṇa-Bewußtsein. Das ist die Schlußfolgerung der Bhagavad-gītā.