TEXT 26

Tekstas

Texte

śrotrādīnīndriyāṇy anye
saṁyamāgniṣu juhvati
śabdādīn viṣayān anya
indriyāgniṣu juhvati

Synonyms

śrotra-ādīni — pradedant nuo klausos ir kitas; indriyāṇi — jusles; anye — kiti; saṁyama — suvaldymo; agniṣu — ugnyje; juhvati — atnašauja; śabda-ādīn — garso virpesius ir kitus; viṣayān — juslinio pasitenkinimo objektus; anye — kiti; indriya — juslių organų; agniṣu — ugnyse; juhvati — jie atnašauja.

śrotra-ādīni: comme l’audition; indriyāṇi: les sens; anye: d’autres; saṁyama: de la restriction; agniṣu: dans le feu; juhvati: offrent; śabda-ādīn: la vibration sonore, etc; viṣayān: les objets de plaisir pour les sens; anye: d’autres; indriya: des organes des sens; agniṣu: dans le feu; juhvati: sacrifient.

Translation

Kai kas [tyri brahmacāriai] aukoja klausymosi procesą bei jusles proto suvaldymo ugnyje, o kiti [gyvenantys reglamentuotą šeimyninį gyvenimą] juslių ugnyje atnašauja juslių objektus.

Certains [les purs brahmacārīs] sacrifient l’audition et les autres sens dans le feu du mental maîtrisé, d’autres [les chefs de famille menant une vie réglée], les objets des sens dans le feu des organes des sens.

Purport

KOMENTARAS: Žmogaus gyvenimą sudaro keturios pakopos; jų atstovams – brahmacāriams, gṛhasthoms, vānaprasthoms bei sannyāsiams keliamas vienas uždavinys – tapti tobulais yogais arba transcendentalistais. Kadangi žmogus ne gyvūnas, ir gyventi jis turi ne dėl juslinio pasitenkinimo, tai keturios žmogaus gyvenimo pakopos organizuotos taip, kad jis pasiektų dvasinio gyvenimo tobulumą. Brahmacāriai, t.y. mokiniai, kuriuos globoja bona fide dvasinis mokytojas, kontroliuoja savo protą susilaikydami nuo juslių tenkinimo. Brahmacāris klauso tik tokių žodžių, kurie susiję su Kṛṣṇos sąmone; klausymas – suvokimo pagrindas, todėl tyras brahmacāris visiškai atsideda harer nāmānukīrtanam – klausosi pasakojimų apie Viešpaties šlovę ir pats Jį šlovina. Jis neklauso materialaus garso virpesių, jo klausa nukreipta į transcendentinius garso virpesius: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa. Taip ir šeimos žmonės, kuriems juslinis pasitenkinimas iš dalies leidžiamas, tokius veiksmus privalo stipriai riboti. Lytinis gyvenimas, svaigalų vartojimas bei mėsos valgymas – į tokius dalykus linksta žmonių visuomenė, tačiau reglamentuojamą šeiminį gyvenimą gyvenantis žmogus susilaiko nuo palaido lytinio gyvenimo bei kitokių juslinių malonumų. Pagrįstos religinio gyvenimo normomis jungtuvės yra paplitusios kiekvienoje civilizuotoje žmonių visuomenėje, nes šitaip apribojamas lytinis gyvenimas.Toks susilaikymas irgi yra viena yajños rūšių, nes apribojęs jusles, šeimos žmogus savo natūralų polinkį jusliškai tenkintis aukoja vardan kilnesnio transcendentinio gyvenimo.

Les membres des quatre divisions de la société humaine, le brahmacārī, le gṛhastha, le vānaprastha et le sannyāsī sont destinés à devenir de parfaits yogīs, ou spiritualistes. La vie humaine, contrairement à la vie animale où tout gravite autour de la satisfaction des sens, a pour but la perfection spirituelle, perfection que les quatre ordres de la société permettent graduellement d’atteindre.

Les brahmacārīs, les étudiants qui ont été confiés à un maître spirituel authentique, apprennent à maîtriser leur mental en s’abstenant de tout plaisir matériel. Ils n’écoutent rien d’autre que ce qui a trait à la conscience de Kṛṣṇa. L’écoute étant à la base de toute compréhension, le pur brahmacārī s’adonne entièrement à l’exercice du harer nāmānukīrtanam – chanter et écouter les gloires du Seigneur. Il s’abstient volontairement de prêter l’oreille aux sons matériels et se concentre sur la vibration sonore et transcendantale du mantra Hare Kṛṣṇa.

Quant au gṛhastha, le mariage et la vie familiale lui donnent droit à certains plaisirs matériels, mais il n’en use que de façon très restreinte. L’homme est en général attiré par les plaisirs charnels, l’intoxication et la consommation de chair animale, mais le chef de famille menant une vie réglée ne se livre pas sans restriction à ces plaisirs, qu’ils soient sexuels ou autres. Le mariage fondé sur les principes religieux est le propre de toute société civilisée, car il constitue le moyen de restreindre les activités sexuelles. Cette maîtrise de soi est une autre forme de yajña, car le gṛhastha sacrifie ainsi sa tendance à jouir des sens pour la cause d’une vie plus élevée, une vie spirituelle.