Skip to main content

TEXT 26

TEXT 26

Tekstas

Texto

śrotrādīnīndriyāṇy anye
saṁyamāgniṣu juhvati
śabdādīn viṣayān anya
indriyāgniṣu juhvati
śrotrādīnīndriyāṇy anye
saṁyamāgniṣu juhvati
śabdādīn viṣayān anya
indriyāgniṣu juhvati

Synonyms

Palabra por palabra

śrotra-ādīni — pradedant nuo klausos ir kitas; indriyāṇi — jusles; anye — kiti; saṁyama — suvaldymo; agniṣu — ugnyje; juhvati — atnašauja; śabda-ādīn — garso virpesius ir kitus; viṣayān — juslinio pasitenkinimo objektus; anye — kiti; indriya — juslių organų; agniṣu — ugnyse; juhvati — jie atnašauja.

śrotra-ādīni — como el proceso de oír; indriyāṇi — sentidos; anye — otros; saṁyama — de restricción; agniṣu — en los fuegos; juhvati — ofrecen; śabda-ādīn — vibración sonora, etc.; viṣayān — objetos de la complacencia de los sentidos; anye — otros; indriya — de los órganos de los sentidos; agniṣu — en los fuegos; juhvati — sacrifican.

Translation

Traducción

Kai kas [tyri brahmacāriai] aukoja klausymosi procesą bei jusles proto suvaldymo ugnyje, o kiti [gyvenantys reglamentuotą šeimyninį gyvenimą] juslių ugnyje atnašauja juslių objektus.

Unos [los brahmacārīs puros] sacrifican el proceso de oír y los sentidos en el fuego del control de la mente, y otros [los casados regulados] sacrifican los objetos de los sentidos en el fuego de los sentidos.

Purport

Significado

KOMENTARAS: Žmogaus gyvenimą sudaro keturios pakopos; jų atstovams – brahmacāriams, gṛhasthoms, vānaprasthoms bei sannyāsiams keliamas vienas uždavinys – tapti tobulais yogais arba transcendentalistais. Kadangi žmogus ne gyvūnas, ir gyventi jis turi ne dėl juslinio pasitenkinimo, tai keturios žmogaus gyvenimo pakopos organizuotos taip, kad jis pasiektų dvasinio gyvenimo tobulumą. Brahmacāriai, t.y. mokiniai, kuriuos globoja bona fide dvasinis mokytojas, kontroliuoja savo protą susilaikydami nuo juslių tenkinimo. Brahmacāris klauso tik tokių žodžių, kurie susiję su Kṛṣṇos sąmone; klausymas – suvokimo pagrindas, todėl tyras brahmacāris visiškai atsideda harer nāmānukīrtanam – klausosi pasakojimų apie Viešpaties šlovę ir pats Jį šlovina. Jis neklauso materialaus garso virpesių, jo klausa nukreipta į transcendentinius garso virpesius: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa. Taip ir šeimos žmonės, kuriems juslinis pasitenkinimas iš dalies leidžiamas, tokius veiksmus privalo stipriai riboti. Lytinis gyvenimas, svaigalų vartojimas bei mėsos valgymas – į tokius dalykus linksta žmonių visuomenė, tačiau reglamentuojamą šeiminį gyvenimą gyvenantis žmogus susilaiko nuo palaido lytinio gyvenimo bei kitokių juslinių malonumų. Pagrįstos religinio gyvenimo normomis jungtuvės yra paplitusios kiekvienoje civilizuotoje žmonių visuomenėje, nes šitaip apribojamas lytinis gyvenimas.Toks susilaikymas irgi yra viena yajños rūšių, nes apribojęs jusles, šeimos žmogus savo natūralų polinkį jusliškai tenkintis aukoja vardan kilnesnio transcendentinio gyvenimo.

Los miembros de las cuatro divisiones de la vida humana, es decir, los brahmacārīs, los gṛhasthas, los vānaprasthas y los sannyāsīs, tienen todos la misión de volverse yogīs o trascendentalistas perfectos. Como la vida humana no está hecha para que disfrutemos de la complacencia de los sentidos como los animales, las cuatro órdenes de la vida humana están dispuestas de modo tal que uno pueda volverse perfecto en la vida espiritual. Los brahmacārīs, o los estudiantes que se encuentran bajo el cuidado de un maestro espiritual auténtico controlan la mente absteniéndose de la complacencia de los sentidos. A ellos se les menciona en este verso, indicando que sacrifican el proceso de oír y los sentidos en el fuego de la mente controlada. Un brahmacārī oye únicamente palabras relativas al proceso de conciencia de Kṛṣṇa; oír constituye el principio básico de la comprensión y, en consecuencia, el brahmacārī puro se dedica por completo a harer nāmānukīrtanam: a cantar acerca de las glorias del Señor y a oír hablar de ellas. Él evita las vibraciones de los sonidos materiales y ocupa el sentido de la audición en recibir la vibración sonora trascendental de Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa. De modo similar, las personas casadas, quienes tienen cierta licencia para complacer los sentidos, realizan esos actos con gran restricción. Tener vida sexual, embriagarse y comer carne son tendencias generales de la sociedad humana, pero un casado regulado no se entrega a una vida sexual sin restricción, ni a otros placeres de los sentidos. Por consiguiente, el matrimonio basado en los principios de la vida religiosa es algo corriente en todas las sociedades humanas civilizadas, porque ese es el camino a seguir para una vida sexual restringida. Esa vida sexual desapegada y restringida también es una clase de yajña, porque la persona casada que se restringe, sacrifica en beneficio de la vida trascendental superior su tendencia general hacia la complacencia de los sentidos.