Skip to main content

TEXT 25

TEXT 25

Tekstas

Verš

daivam evāpare yajñaṁ
yoginaḥ paryupāsate
brahmāgnāv apare yajñaṁ
yajñenaivopajuhvati
daivam evāpare yajñaṁ
yoginaḥ paryupāsate
brahmāgnāv apare yajñaṁ
yajñenaivopajuhvati

Synonyms

Synonyma

daivam — garbindami pusdievius; eva — šitaip; apare — kiti; yajñam — aukas; yoginah — mistikai; paryupāsate — tobulai garbina; brahma — Absoliučios Tiesos; agnau — ugnyje; apare — kiti; yajñam — auką; yajñena — per auką; eva — šitaip; upajuhvati — atnašauja.

daivam — v uctívání polobohů; eva — takto; apare — někteří další; yajñam — oběti; yoginaḥ — mystikové; paryupāsate — dokonale uctívají; brahma — Absolutní Pravdy; agnau — v ohni; apare — jiní; yajñam — oběť; yajñena — obětí; eva — takto; upajuhvati — obětují.

Translation

Překlad

Vieni yogai nepriekaištingai garbina pusdievius, aukodami jiems įvairias aukas, o kiti atnašauja aukas Aukščiausiojo Brahmano ugnyje.

Někteří yogīni přinášením různých obětí dokonale uctívají polobohy a jiní přinášejí oběti do ohně Nejvyššího Brahmanu.

Purport

Význam

KOMENTARAS: Anksčiau buvo aiškinta, kad žmogus, su Kṛṣṇos sąmone vykdantis savo pareigas, yra tobulas yogas arba aukštos klasės mistikas. Tačiau yra ir kitų yogų - vieni atlieka įvairias aukas garbindami pusdievius, kiti aukoja Aukščiausiajam Brahmanui, kuris yra beasmenis Aukščiausiojo Viešpaties aspektas. Taigi aukos skirstomos pagal kategorijas. Įvairių kategorijų aukoms ir įvairių tipų aukotojams būdingi tik išoriniai skirtumai. Tikroji aukos prasmė – patenkinti Aukščiausiąjį Viešpatį, Viṣṇu, dar žinomą ir Yajños vardu. Šias įvairias aukas galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: žemiškų turtų aukojimą ir aukojimą siekiant transcendentinių žinių. Kṛṣṇą įsisąmoninę žmonės aukoja materialius turtus, kad patenkintų Aukščiausiąjį Viešpatį, o norintieji laikinos materialios laimės atnašauja savo materialius turtus įsiteikdami Indrai, Saulės dievui etc. Dar kiti – impersonalistai, aukoja savo individualybę, įsiliedami į beasmenio Brahmano būtį. Pusdieviai – tai galingos gyvosios esybės, kurias Aukščiausiasis Viešpats skyrė palaikyti pasaulį ir vadovauti visoms materialioms funkcijoms: teikti visatai šilumą, vandenį ir šviesą. Siekiantieji materialių gėrybių garbina pusdievius, atnašaudami jiems aukas pagal Vedose nurodytus ritualus. Tokie žmonės vadinami bahv-īśvara-vādžiais – tikinčiais daugeliu dievų. Kiti, kurie garbina beasmenį Absoliučios Tiesos aspektą ir laiko pusdievius laikinais, aukoja savo individualųjį „aš“ aukščiausioje ugnyje ir užbaigia savo individualią egzistenciją įsiliedami į Aukščiausiojo būtį. Tokie impersonalistai aukoja savo laiką filosofiniams samprotavimams, bandydami suvokti transcendentinę Aukščiausiojo prigimtį. Kitaip sakant, karmiai aukoja materialius turtus mainais į materialius malonumus, o impersonalistai aukoja viską, kas materialu, tikėdamiesi įsilieti į Aukščiausiojo būtį. Impersonalisto aukuras – Aukščiausiasis Brahmanas, o jis pats – Brahmano ugnyje sudeginta auka. Tačiau žmogus, įsisąmoninęs Kṛṣṇą – toks, kaip Arjuna, viską aukoja Kṛṣṇai, kad Jį patenkintų, todėl ir jo materiali nuosavybė, ir jis pats – viskas paaukojama Kṛṣṇai. Todėl jis tampa geriausiu yogu, bet nepraranda savo individualios egzistencijos.

Již bylo řečeno, že toho, kdo koná povinnosti s vědomím Kṛṣṇy, lze rovněž nazývat dokonalým yogīnem či prvotřídním mystikem. Jsou však i jiní, kteří konají podobné oběti uctíváním polobohů, a ještě další, kteří obětují Nejvyššímu Brahmanu neboli neosobnímu rysu Nejvyššího Pána. Existují tedy různé druhy obětí podle různých úrovní konatelů. Tyto různé kategorie yajñi odpovídající různým konatelům jen povrchně vymezují rozmanitost oběti. Oběť ve skutečnosti znamená uspokojit Nejvyššího Pána, Viṣṇua, který má také jméno Yajña. Všechny druhy oběti lze rozdělit do dvou hlavních skupin — na oběti světského vlastnictví a oběti ve snaze získat transcendentální poznání. Ti, kdo mají vědomí Kṛṣṇy, obětují veškeré hmotné vlastnictví k uspokojení Nejvyššího Pána, zatímco jiní, kteří touží po nějakém dočasném hmotném štěstí, obětují své hmotné vlastnictví, aby uspokojili polobohy, jako je Indra, bůh Slunce a tak dále. A další, impersonalisté, obětují svou totožnost splynutím s bytím neosobního Brahmanu. Polobozi jsou mocné živé bytosti, které Nejvyšší Pán pověřil, aby udržovaly v chodu a kontrolovaly všechny hmotné děje ve vesmíru, například zásobování teplem, vodou a světlem. Ti, kdo mají zájem o hmotné výhody, uctívají polobohy různými obětními obřady podle védských pokynů. Jsou to bahv-īśvara-vādī, lidé věřící v mnoho bohů. Jiní, kteří uctívají neosobní rys Absolutní Pravdy a považují podoby polobohů za dočasné, však obětují samu individuální totožnost ve svrchovaném ohni a tak ukončují svou individuální existenci splynutím s bytím Nejvyššího. Tito impersonalisté obětují svůj čas filozofickým spekulacím s cílem pochopit transcendentální povahu Absolutní Pravdy. Jinými slovy — ploduchtivý konatel obětuje své hmotné vlastnictví, aby za to měl hmotný požitek, zatímco impersonalista obětuje svá hmotná označení s úmyslem splynout s bytím Nejvyššího. Pro impersonalistu je oltářem obětního ohně Nejvyšší Brahman a obětí je jeho vlastní já, pohlcené ohněm Brahmanu. Avšak ten, kdo si je vědom Kṛṣṇy — jako Arjuna — obětuje vše k uspokojení Kṛṣṇy, a tak je jeho veškeré hmotné vlastnictví i vlastní já — vše — obětováno pro Kṛṣṇu. Je tak prvotřídním yogīnem, a neztrácí přitom svou individuální existenci.