TEXT 13

Tekstas

Texte

cātur-varṇyaṁ mayā sṛṣṭaṁ
guṇa-karma-vibhāgaśaḥ
tasya kartāram api māṁ
viddhy akartāram avyayam

Synonyms

cātuḥ-varṇyam — keturi žmonių visuomenės luomai; mayā — Mano; sṛṣṭam — sukurti; guṇa — pagal savybes; karma — ir darbą; vibhāgaśaḥ — padalinant; tasya — to; kartāram — tėvą; api — nors; mām — Mane; viddhi — žinoki; akartāram — kaip neveikiantį; avyayam — nekintantį.

cātuḥ-varṇyam: les quatre divisions de la société; mayā: par Moi; sṛṣṭam: créées; guṇa: de la qualité; karma: et du travail; vibhāgaśaḥ: en termes de division; tasya: de cela; kartāram: le père; api: bien que; mām: Moi; viddhi: sache; akartāram: comme celui qui n’agit pas; avyayam: inchangeable.

Translation

Pagal tris materialios gamtos guṇas ir su jomis susijusį darbą Aš sukūriau keturis žmonių visuomenės luomus. Nors Aš esu šios sistemos kūrėjas, žinok, jog būdamas nekintantis, Aš nieko neveikiu.

J’ai créé les quatre divisions de la société en fonction des trois guṇas et des activités qui s’y rattachent. Mais sache que, bien que J’en sois le créateur, Je demeure non agissant, car Je suis immuable.

Purport

KOMENTARAS: Viską sukūrė Viešpats. Viskas gimė iš Jo, Jis viską palaiko ir po sunaikinimo viskas ilsisi Jame. Taigi Jis yra ir keturių visuomeninės santvarkos luomų kūrėjas. Pirmasis iš jų – brahmanai, inteligentijos klasė, jie yra dorybės guṇos. Antrasis, administracinis – kṣatriyų klasė, jie yra aistros guṇos. Prekijai, kurie vadinami vaiśyais, yra aistros bei neišmanymo guṇos, o śūdros, darbininkų klasė – materialios gamtos neišmanymo guṇos. Nors Viešpats Kṛṣṇa sukūrė keturis žmonių visuomenės luomus, tačiau Pats nė vienam iš jų nepriklauso, nes Jis nėra iš tų sąlygotųjų sielų, kurios sudaro žmonių visuomenę. Žmonių visuomenė panaši į bet kurią gyvūnų šeimą. Tam, kad žmonės iškiltų aukščiau gyvūnų bei galėtų sistemingai ugdyti Kṛṣṇos sąmonę, Viešpats ir sukūrė aukščiau minėtus luomus. Individualų žmogaus polinkį vienam ar kitam darbui nulemia tos materialios gamtos guṇos, su kuriomis jis yra susijęs. Įvairių materialios gamtos guṇų poveikis žmogaus gyvenimui aprašomas aštuonioliktame šios knygos skyriuje. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus yra aukštesnis ir už brahmaną. Nors brahmanas pagal savo savybes turėtų suvokti Brahmaną, Aukščiausiąją Absoliučią Tiesą, tačiau dauguma jų tesiekia beasmenio Brahmano, Viešpaties Kṛṣṇos apraiškos, pažinimo. Bet tas, kuris pranoksta ribotą brahmanų žinojimą ir suvokia Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Viešpatį Śrī Kṛṣṇą, įgyja Kṛṣṇos sąmonę, kitaip sakant, tampa vaiṣṇavu. Kṛṣṇos sąmonė apima įvairių Kṛṣṇos pilnutinių skleidinių – Rāmos, Nṛsiṁhos,Varāhos etc. – suvokimą. Kaip Kṛṣṇa yra transcendentalus minėtai keturių žmonių visuomenės luomų sistemai, taip ir Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus transcendentalus visiems žmonių visuomenės padaliniams – ar imtume skirstymą pagal bendruomenės, nacijos ar pagal rasės požymius.

Le Seigneur est le créateur de tout ce qui est. Tout naît de Lui, tout est maintenu par Lui, et après l’annihilation, tout repose en Lui. C’est donc Lui qui créa les quatre classes de la société, à savoir les brāhmaṇas, les hommes de haute intelligence dont la vie est inspirée de la vertu, les kṣatriyas, chargés d’administrer la société et influencés, eux, par la passion, les vaiśyas, responsables du commerce, qui subissent l’ascendant de la passion et de l’ignorance, et les śūdras, la classe des travailleurs qui, eux, vivent sous l’emprise de l’ignorance. Bien qu’Il soit le créateur de ces quatre divisions sociales, Kṛṣṇa n’appartient à aucune d’elles, car Il n’est pas comme l’être humain une âme conditionnée. La société humaine s’apparente à n’importe quelle société animale, mais afin que l’homme s’élève au-dessus du stade animal et que soit favorisé l’épanouissement systématique de la conscience de Dieu, le Seigneur a institué cette organisation sociale. Le caractère et les activités d’un être sont déterminés par les modes d’influence de la nature, et seront décrits dans le dix-huitième chapitre.

L’homme conscient de Kṛṣṇa est supérieur au brāhmaṇa. Le brāhmaṇa est par définition celui qui connaît le Brahman, la Vérité Absolue et Suprême, mais il n’appréhende le plus souvent que l’aspect impersonnel de Śrī Kṛṣṇa. Le dévot, le vaiṣṇava, transcende la connaissance limitée du brāhmaṇa et parvient à connaître Kṛṣṇa, Dieu, la Personne Suprême, ainsi que Ses émanations plénières: Rāma, Nṛsiṁha, Varāha, etc. À l’instar de Dieu, l’être conscient de Kṛṣṇa transcende ce système de divisions sociales et toutes considérations de race, de nation et de communauté.