Skip to main content

TEXT 12

제12절

Tekstas

원문

kāṅkṣantaḥ karmaṇāṁ siddhiṁ
yajanta iha devatāḥ
kṣipraṁ hi mānuṣe loke
siddhir bhavati karma-jā
깡끄샨따 까르마남 싣딤 kāṅkṣantaḥ karmaṇāṁ siddhiṁ
야잔따 이하 데바따하 yajanta iha devatāḥ
끄쉬쁘람 히 마누쉐 로께 kṣipraṁ hi mānuṣe loke
싣디르 바바띠 까르마-자 siddhir bhavati karma-jā

Synonyms

동의어

kāṅkṣantaḥ — trokšdami; karmaṇām — karminės veiklos; siddhim — tobulumo; yajante — jie garbina aukomis; iha — materialiame pasaulyje; devatāḥ — pusdievius; kṣipram — labai greitai; hi — tikrai; mānuṣe — žmonių visuomenėje; loke — šiame pasaulyje; siddhiḥ — sėkmė; bhavati — ateina; karma- — iš karminės veiklos.

깡샨따하: 바라는, 까르마남: 결과를 바라는 행위들, 싣딤: 완성, 야잔떼: 제사로 숭배하다, 이하: 물질계에서, 데바따하: 데바들, 끄쉬쁘람: 아주 재빨리, 히: 확실히, 마누셰: 인간 사회에서, 로께: 이 세상 안에서, 싣디히: 성공, 바바띠: 되다: 까르마-자: 결실을 바라는 행위로부터.

Translation

번역

Žmonės šiame pasaulyje trokšta pasisekimo karminėje veikloje, todėl jie ir garbina pusdievius. Žinoma, jie greitai sulaukia tokios veiklos rezultatų.

이 세상 사람들은 결과 지향적 행위에서 성공을 원하므로 데바들을 숭배한다. 그렇게 함으로써 물론 그들은 이 세상의 결실을 낳는 일에서 빠른 결과를 얻느니라.

Purport

주석

KOMENTARAS: Yra įsivyravusi neteisinga nuomonė dėl šio pasaulio dievų, t.y. pusdievių. Menkos nuovokos žmonės, nors ir pripažįstami dideliais eruditais, tuos pusdievius laiko įvairiomis Aukščiausiojo Viešpaties formomis. Iš tiesų pusdieviai – ne kokios nors skirtingos Dievo formos, bet įvairios neatskiriamos Dievo dalelės. Dievas – vienas, o Jo neatskiriamų dalelių – daug. Vedos sako: nityo nityānām – Dievas yra vienas. Īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ. Aukščiausiasis Dievas vienas – Kṛṣṇa, o pusdieviai yra apdovanoti galiomis tik tam, kad galėtų valdyti materialų pasaulį. Visi pusdieviai – gyvosios esybės (nityānām), vieni turi didesnę, kiti mažesnę materialią galią. Jie negali būti lygūs Aukščiausiajam Dievui – Nārāyaṇai, Viṣṇu arba Kṛṣṇai. O tas, kuris mano, jog Dievas ir pusdieviai – vienodo lygio būtybės, yra ateistas, pāṣaṇḍis. Netgi didžiausi pusdieviai – Brahmā ir Śiva – negali lygintis su Aukščiausiuoju Viešpačiu. Tiesą sakant, tokie pusdieviai, kaip Brahmā ir Śiva, patys garbina Viešpatį (śiva-viriñci- nutam). Nepaisant to, nors ir kaip tai būtų keista, dažnas žmonių lyderis yra garbinamas siaurapročių, kurie tiki klaidingomis antropomorfizmo bei zoomorfizmo teorijomis. Iha devatāḥ nurodo į galingą šio materialaus pasaulio žmogų ar pusdievį. Bet Narāyāṇa, Viṣṇu, ar Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo – ne šio pasaulio būtybė. Jis virš materialios kūrinijos, transcendentalus jos atžvilgiu. Net impersonalistų lyderis Śrīpāda Śaṅkarācārya tvirtina, kad Nārāyaṇa, t.y Kṛṣṇa, yra anapus materialios kūrinijos. Tačiau neišmanėliai (hṛta-jñāna) garbina pusdievius, nes siekia greitų rezultatų, ir juos gauna, bet nesuvokia, jog šitaip pasiekti rezultatai – laikini ir skirti menkos nuovokos žmonėms. Protingas žmogus yra įsisąmoninęs Kṛṣṇą ir nemato reikalo garbinti nereikšmingus pusdievius dėl skubios, laikinos naudos. Tiek materialaus pasaulio pusdieviai, tiek ir jų garbintojai išnyks kartu su pasauliu. Pusdievių dovanotos malonės – materialios ir laikinos. O materialūs pasauliai ir jų gyventojai, net ir pusdieviai bei jų garbintojai – tik kosminio vandenyno burbuliukai. Visgi šiame pasaulyje žmonių visuomenė kraustosi iš proto dėl laikinų materialių turtų – žemės, šeimos ir viso to, kas teikia malonumą. Laikinų gėrybių trokštantys žmonės garbina pusdievius arba visuomenės galinguosius. Jeigu įsiteikęs politiniam lyderiui žmogus tampa vyriausybės ministru, tai laikoma didžiausiu pasiekimu. Todėl žmonės keliaklupsčiauja prieš vadinamuosius vadovus arba „šio pasaulio didžiūnus“, kad gautų laikinų gėrybių, ir jas iš tiesų gauna. Tokie kvaili žmonės nesidomi Kṛṣṇos sąmone, kurios dėka galima visiems laikams įveikti materialiai būčiai būdingus sunkumus. Jie siekia juslinių malonumų, ir dėl menkiausios galimybės jusliškai pasitenkinti mielai garbina įgalintas gyvąsias esybes – pusdievius. Posmas nurodo, jog retas kuris domisi Kṛṣṇos sąmone. Daugumai terūpi materialūs malonumai, ir todėl žmonės garbina galingas gyvąsias esybes.

사람들은 물질계의 여러 신과 데바들에 대해 크게 오해하는데, 무지한 자들은 아무리 위대한 학자라도 이 데바들을 절대자의 다양한 형상으로 착각한다. 사실 데바들은 절대자의 다른 형상이 아니라 절대자의 부분들이다. 절대신은 하나이지만 주의 부분은 많다. 베다는 이렇게 말한다. 니뚀 니땨남(nityo nityānām), 즉 절대신은 하나이다. 이스바라 빠라마 끄리쉬나(Īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ), 지고한 주는 한 분 끄리쉬나이며, 데바들은 이 물질계 경영의 권한을 위임받았다. 이 데바들은 서로 다른 정도의 물질적 힘을 가진 생명체들(니땨남)이다. 그들은 지고한 주 나라야나, 비쉬누, 또는 끄리쉬나와 같지 않다. 절대신과 데바들이 같은 수준에 있다고 생각하는 사람을 무신론자, 즉 빠샨디(pāṣaṇḍī)라고 한다. 심지어 브라흐마와 시바와 같은 위대한 데바들조차도 지고한 주와 비교할 수 없다. 사실 주께서는 브라흐마와 시바와 같은 데바들에게 숭배 받는다(시바-비린찌-누땀 śiva-viriñci-nutam). 그런데 신인동형설(神人同形說 anthropomorphism)이나 동물형상론(zoomorphism)에 오도된 어리석은 자들은 여러 인간 지도자들을 숭배한다. “이하 데바따하(Iha devatāḥ)”란 이 물질계의 강력한 인간이나 데바들을 의미한다. 그러나 나라야나, 비쉬누, 또는 끄리쉬나, 최고인격신은 이 세상에 속하지 않고, 물질적 창조를 넘어서 존재하신다. 비인성주의의 선구자 스리빠다 샹까라짜리아(Śrīpāda Śaṅkarācārya)까지도 나라야나, 즉 끄리쉬나는 이 물질계를 초월한다고 했다. 그러나 어리석은 사람들(흐리따-갸나 hṛta-jñāna)은 빠른 결과를 원해서 데바들을 숭배한다. 그들은 원하는 결과를 얻지만, 그 결과는 일시적이며 그것은 무지한 자들을 위한 것이라는 사실을 모른다. 지성을 갖춘 자들은 끄리쉬나 의식이므로 즉각적이며 일시적인 득을 보려고 데바들을 숭배할 필요가 없다. 데바들의 숭배자들은 물론이고, 이 물질계의 데바들은 물질계의 소멸과 함께 사라진다. 데바들이 내리는 축복은 물질적이며 한시적이다. 데바들과 그 숭배자들을 포함한 이 물질계와 그 거주자들은 우주적 대양의 물거품과 같다. 그러나 이 세상에서 인류 사회는 땅 소유와 같은 물질적 부와 가족, 즐길 거리 같은 일시적인 것을 미친 듯이 좇고 있다. 이 일시적인 것들을 얻고자 사람들은 데바들이나 인류 사회에서 강력한 사람들을 숭배한다. 만약 어떤 자가 정치 지도자를 숭배함으로써 장관 자리를 얻게 되면 그는 큰 축복을 받은 것으로 생각한다. 따라서 그들은 일시적 행복을 얻으려고 소위 지도자, 즉 “거물”들에게 아첨하며 실제로 그러한 것들을 얻는다. 이런 어리석은 자들은 물질적 존재의 고통을 영원히 해결해 주는 끄리쉬나 의식에는 관심이 없다. 그들은 감각적 쾌락을 좇고, 그 쾌락을 도모하고자 데바들로 알려진, 권능이 부여된 생명체를 숭배하는 데 사로잡힌다. 이 절은 끄리쉬나 의식에 관심 있는 사람은 아주 드물다는 사실을 나타낸다. 사람들은 물질적 즐거움에 주로 관심을 가지기에 어떠한 강력한 생명체를 숭배한다.