TEXT 42

Tekstas

Texte

indriyāṇi parāṇy āhur
indriyebhyaḥ paraṁ manaḥ
manasas tu parā buddhir
yo buddheḥ paratas tu saḥ

Synonyms

indriyāṇi — jusles; parāṇi — aukščiau; āhuḥ — sakoma; indriyebhyaḥ — virš juslių; param — aukščiau; manaḥ — protas; manasaḥ — virš proto; tu — taip pat; parā — aukščiau; buddhiḥ — intelektas; yaḥ — kuri; buddheḥ — už intelektą; parataḥ — aukštesnė; tu — bet; saḥ — ji.

indriyāṇi: les sens; parāṇi: supérieurs; āhuḥ: sont dits; indriyebhyaḥ: plus que les sens; param: supérieur; manaḥ: le mental; manasaḥ: plus que le mental; tu: aussi; parā: supérieure; buddhiḥ: l’intelligence; yaḥ: qui; buddheḥ: plus que l’intelligence; parataḥ: supérieur; tu: mais; saḥ: elle.

Translation

Veikliosios juslės aukščiau už negyvą materiją, protas aukščiau už jusles, intelektas dar aukščiau už protą, o ji [siela] aukščiau ir už intelektą.

Les sens prévalent sur la matière inerte; supérieur aux sens est le mental, et l’intelligence surpasse le mental. Mais plus élevée encore est l’âme.

Purport

KOMENTARAS: Juslės – tai savotiški geismo išėjimo kanalai. Geismas glūdi kūne, o išsilieja per jusles. Todėl juslės yra aukščiau už kūną kaip visumą. Tais „kanalais“ nesinaudojama esant aukštesnei sąmonei, arba Kṛṣṇos sąmonei. Įsisąmoninus Kṛṣṇą, siela užmezga tiesioginį ryšį su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, todėl kūno funkcijų hierarchijos, kaip apibūdina šis posmas, viršuje – Aukščiausioji Siela. Kūno veikla – tai įvairių juslių veikla, tad sustabdžius juslių veiklą visas kūnas tampa neveiklus. Bet protas visada lieka aktyvus, jis veikia net ir tada, kai kūnas nejuda ir ilsisi – taip būna sapnuojant. Tačiau virš proto su savo kryptingumu iškyla intelektas, o virš intelekto – pati siela. Todėl jeigu siela tiesiogiai susieta su Aukščiausiuoju, visos jos subordinacijos – intelektas, protas bei juslės – irgi bus Jam pavaldžios. „Kaṭha Upaniṣadoje“ yra analogiškas fragmentas, kuriame teigiama, kad juslinio pasitenkinimo objektai yra aukščiau juslių, o protas aukščiau juslių objektų. Todėl jei protas nuolatos tiesiogiai tarnauja Viešpačiui, tai ir juslės negalės veikti kita kryptimi. Apie tokią proto nuostatą jau buvo kalbėta. Paraṁ dṛṣṭvā nivartate. Jeigu protas transcendentiškai tarnauja Viešpačiui, jis negali pasiduoti žemesniems polinkiams. „Kaṭha Upaniṣadoje“ siela vadinama mahān – didžiąja. Vadinasi, siela aukščiau visko – juslių objektų, pačių juslių, proto bei intelekto. Todėl visos problemos sprendimas – suvokti pačios sielos prigimtinį būvį.

C’est à travers les sens que la concupiscence peut s’exprimer. Celle-ci, confinée dans le corps, ne s’extériorise que par l’exercice des sens. Ils sont donc supérieurs au corps dans son entier. Or, lorsqu’on développe une conscience supérieure, la conscience de Kṛṣṇa, ils cessent d’agir comme des soupapes. En effet, l’âme consciente de Kṛṣṇa est en union directe avec la Personne Suprême, l’Âme Suprême, en qui culmine, finalement, l’ordre hiérarchique des constituants du corps. L’activité du corps implique le fonctionnement des sens. Si l’on met fin à leur activité, le corps cesse de fonctionner. Mais même quand le corps est inerte, le mental, toujours actif, continue d’agir, comme on peut d’ailleurs le constater dans nos rêves. Or, au-delà du mental se trouve l’intelligence, qui exerce son influence déterminante, et au-delà l’âme proprement dite. Si l’âme entre en communion directe avec l’Absolu, l’intelligence, le mental et les sens, qui lui sont subordonnés, le seront également.

On trouve dans la Kaṭha Upaniṣad un passage similaire à ce verset, passage qui explique que les objets des sens sont plus forts que les sens et que le mental est plus fort encore que les objets des sens. Par conséquent, si l’on engage constamment le mental au service du Seigneur, les sens ne pourront emprunter d’autre voie, et comme nous l’avons vu, paraṁ dṛṣṭvā nivartate, le mental ne succombera pas à de basses tendances. La Kaṭha Upaniṣad qualifie l’âme de mahān, supérieure, car elle domine les objets des sens, les sens, le mental et l’intelligence. La solution à tout problème consiste donc à comprendre la condition intrinsèque de l’âme.

Intelektas turi ieškoti atsakymo į klausimą, koks sielos prigimtinis būvis, o suradęs atsakymą, visą laiką kreipti protą Kṛṣṇos sąmonėn. Tai išsprendžia problemą. Pradedančiajam dvasinį gyvenimą paprastai patariama šalintis juslių objektų. Be to, naujokas turi įgauti proto pastovumo per intelektą. Jei intelektu protas nukreiptas į Kṛṣṇos sąmonę, visiškai atsiduodant Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, jis savaime įgauna pastovumo; nors juslės tebėra gajos it gyvatės, pakenkti jos gali ne labiau už gyvatę be nuodingų dantų. Nepaisant to, kad siela valdo intelektą, protą bei jusles, pavojus prarasti proto pusiausvyrą ir patirti nuopuolį visad egzistuos tol, kol ji neįgaus pastovumo bendraudama su Kṛṣṇa per Kṛṣṇos sąmonę.

On doit utiliser l’intelligence pour comprendre la position constitutive de l’âme, et ensuite toujours engager son mental au service de Kṛṣṇa. En agissant ainsi, on résout tous les problèmes. Il est généralement recommandé au néophyte d’éviter tout contact avec les objets des sens et, en outre, par le biais de l’intelligence, de fortifier le mental. Si l’intelligence est utilisée pour absorber le mental en Kṛṣṇa, dans un abandon total à Sa personne, celui-ci deviendra automatiquement plus fort. Et bien que les sens soient aussi dangereux que des serpents, ils seront tout autant réduits à l’impuissance qu’un serpent dépourvu de crochets. Quand bien même l’âme domine l’intelligence, le mental et les sens, à moins de se fortifier au contact de Kṛṣṇa dans la conscience de Kṛṣṇa, il y a obligatoirement un risque de chute du fait de la turbulence du mental.