Skip to main content

TEXT 35

TEXT 35

Tekstas

Text

śreyān sva-dharmo viguṇaḥ
para-dharmāt sv-anuṣṭhitāt
sva-dharme nidhanaṁ śreyaḥ
para-dharmo bhayāvahaḥ
śreyān sva-dharmo viguṇaḥ
para-dharmāt sv-anuṣṭhitāt
sva-dharme nidhanaṁ śreyaḥ
para-dharmo bhayāvahaḥ

Synonyms

Synonyms

śreyān — žymiai geriau; sva-dharmaḥ — sava nurodyta pareiga; viguṇaḥ — net ir netobula; para-dharmāt — negu pareigos, skirtos kitiems; su- anuṣṭhitāt — puikiai atliktos; sva-dharme — nurodytos pareigos; nidhanam — pražūtis; śreyaḥ — geriau; para-dharmaḥ — pareigos, skirtos kitiems; bhaya- āvahaḥ — pavojingos.

śreyān — far better; sva-dharmaḥ — one’s prescribed duties; viguṇaḥ — even faulty; para-dharmāt — than duties mentioned for others; su-anuṣṭhitāt — perfectly done; sva-dharme — in one’s prescribed duties; nidhanam — destruction; śreyaḥ — better; para-dharmaḥ — duties prescribed for others; bhaya-āvahaḥ — dangerous.

Translation

Translation

Daug geriau, nors ir nevykusiai, atlikti savo pareigas, negu puikiai – svetimas. Geriau pražūti atliekant savo pareigas, negu vykdyti svetimas, nes eiti kito keliu – pavojinga.

It is far better to discharge one’s prescribed duties, even though faultily, than another’s duties perfectly. Destruction in the course of performing one’s own duty is better than engaging in another’s duties, for to follow another’s path is dangerous.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Taigi geriau atlikti savo nurodytas pareigas visiškai įsisąmoninus Kṛṣną, negu daryti tai, kas nurodyta kitiems. Materialia prasme nurodytos pareigos – tai pareigos, kurios skiriamos atsižvelgiant į psichinę ir fizinę asmens būklę pagal materialios gamtos guṇas. Dvasinės pareigos – tai dvasinio mokytojo nurodymai transcendentinės tarnystės Kṛṣṇai klausimais. Nesvarbu, ar pareiga materiali, ar dvasinė – geriau neapleisti iki mirties savo nurodytų pareigų, negu pamėgdžioti kitus. Pareigos materialiu ir dvasiniu lygiu gali būti skirtingos, tačiau pats sekimo autoritetingu nurodymu principas visada bus naudingas jas vykdančiajam. Jeigu žmogų dar įtakoja materialios gamtos guṇos, jis turi laikytis taisyklių, skirtų jo luomui, ir nemėgdžioti kitų. Pavyzdžiui, dorybės guṇos sąlygotas brahmanas negali naudoti prievartos, tuo tarpu kṣatriyui – jis yra aistros guṇos – prievarta leidžiama. Todėl kṣatriyui geriau žūti kovoje, negu mėgdžioti brahmaną, kuris laikosi prievartos nenaudojimo principo. Širdies išgryninimas – laipsniškas, o ne staigus procesas. Tačiau kai žmogus pakyla virš materialios gamtos guṇų ir įgyja visišką Kṛṣṇos sąmonę, bona fide dvasinio mokytojo vadovaujamas jis gali atlikti pačius įvairiausius veiksmus. Šioje galutinėje Kṛṣṇos sąmonės stadijoje kṣatriyas gali veikti taip, kaip brahmanas, o brahmanas – kaip kṣatriyas. Transcendentinėje stadijoje materialaus pasaulio skirtybės negalioja. Viśvāmitra, pavyzdžiui, iš pradžių buvo kṣatriyas, bet paskui jis elgėsi kaip brahmanas, o Paraśurāma, kuris buvo brahmanas, vėliau veikė kaip kṣatriyas. Jie jau galėjo taip elgtis, nes buvo pasiekę transcendentinį lygį. Tačiau jei žmogus dar materialiame lygmenyje, jis privalo vykdyti pareigas paklusdamas materialios gamtos guṇoms. Tuo pat metu jis turi aiškiai suvokti, kas yra Kṛṣṇos sąmonė.

One should therefore discharge his prescribed duties in full Kṛṣṇa consciousness rather than those prescribed for others. Materially, prescribed duties are duties enjoined according to one’s psychophysical condition, under the spell of the modes of material nature. Spiritual duties are as ordered by the spiritual master for the transcendental service of Kṛṣṇa. But whether material or spiritual, one should stick to his prescribed duties even up to death, rather than imitate another’s prescribed duties. Duties on the spiritual platform and duties on the material platform may be different, but the principle of following the authorized direction is always good for the performer. When one is under the spell of the modes of material nature, one should follow the prescribed rules for his particular situation and should not imitate others. For example, a brāhmaṇa, who is in the mode of goodness, is nonviolent, whereas a kṣatriya, who is in the mode of passion, is allowed to be violent. As such, for a kṣatriya it is better to be vanquished following the rules of violence than to imitate a brāhmaṇa who follows the principles of nonviolence. Everyone has to cleanse his heart by a gradual process, not abruptly. However, when one transcends the modes of material nature and is fully situated in Kṛṣṇa consciousness, he can perform anything and everything under the direction of a bona fide spiritual master. In that complete stage of Kṛṣṇa consciousness, the kṣatriya may act as a brāhmaṇa, or a brāhmaṇa may act as a kṣatriya. In the transcendental stage, the distinctions of the material world do not apply. For example, Viśvāmitra was originally a kṣatriya, but later on he acted as a brāhmaṇa, whereas Paraśurāma was a brāhmaṇa but later on he acted as a kṣatriya. Being transcendentally situated, they could do so; but as long as one is on the material platform, he must perform his duties according to the modes of material nature. At the same time, he must have a full sense of Kṛṣṇa consciousness.