TEXT 33

Tekstas

Texte

sadṛśaṁ ceṣṭate svasyāḥ
prakṛter jñānavān api
prakṛtiṁ yānti bhūtāni
nigrahaḥ kiṁ kariṣyati

Synonyms

sadṛśam — atitinkamai; ceṣṭate — elgiasi; svasyāḥ — pagal savo paties; prakṛteḥ — gamtos guṇas; jñāna-vān — išminčius; api — nors; prakṛtim — prigimtį; yānti — eina; bhūtāni — visos gyvosios esybės; nigrahaḥ — slopinimas; kim — ką; kariṣyati — gali padaryti.

sadṛśam: conformément; ceṣṭate: essaie; svasyāḥ: selon ses propres; prakṛteḥ: influences matérielles; jñāna-vān: l’érudit; api: bien que; prakṛtim: la nature; yānti: subissent; bhūtāni: tous les êtres; nigrahaḥ: la répression; kim: que; kariṣyati: peut faire.

Translation

Net ir išmanantis žmogus elgiasi pagal savo prigimtį, kurią visos gyvosios esybės gauna iš trijų guṇų. Tai ką gi laimėsi slopindamas savo prigimtį?

Même l’érudit agit selon sa nature propre, car chacun agit selon la nature qu’il a acquise au contact des trois guṇas. À quoi bon la refouler ?

Purport

KOMENTARAS: Septintame skyriuje (7.14) Viešpats teigia, kad neįmanoma išvengti materialios gamtos guṇų įtakos, kol nepasieksi transcendentinio Kṛṣṇos sąmonės lygmens. Todėl net puikiausiai pasaulietiškai išsilavinęs žmogus nepajėgs ištrūkti iš māyos žabangų, jei remsis vien teorinėmis žiniomis, t.y. sugebėjimu skirti sielą ir kūną. Egzistuoja daugybė vadinamųjų dvasiškų žmonių, besidedančių labai mokytais, kurių vidinį gyvenimą visiškai valdo gamtos guṇos, ir jų įtakos nugalėti jie nesugeba. Žmogus gali turėti labai gerą akademinį išsilavinimą, tačiau ilgalaikis kontaktas su materialia gamta jį supančioja. Kṛṣṇos sąmonė padeda ištrūkti iš materijos pančių net ir tada, kai dar atliekame nurodytas pareigas, atitinkančias mūsų padėtį materialiame pasaulyje. Tad neišsiugdžius visiškos Kṛṣṇos sąmonės, nevalia mesti savo pareigų pagal veiklos pobūdį. Niekam nevalia ūmai mesti nurodytų pareigų ir dirbtinai tapti yogu ar transcendentalistu. Kur kas geriau nekeičiant savo padėties ir labiau pažengusiųjų vadovaujamam stengtis pasiekti Kṛṣṇos sąmonę. Šitaip galima ištrūkti iš Kṛṣṇos māyos gniaužtų.

À moins de se trouver sur le plan transcendantal de la conscience de Kṛṣṇa, on ne peut s’affranchir de l’influence des trois guṇas, comme le confirme le Seigneur au verset quatorze du chapitre sept. Même les matérialistes les plus érudits se voient dans l’incapacité de sortir du labyrinthe de māyā, et ce en dépit de leur savoir théorique, de leurs efforts pour isoler l’âme du corps. Nombre de pseudo-spiritualistes prétendent posséder une connaissance très vaste, mais si l’on cherche au fond d’eux-mêmes ou dans leur vie privée, on constate qu’ils subissent totalement l’emprise des modes d’influence de la nature. Même si d’un point de vue académique, une personne est très érudite, elle n’en demeure pas moins asservie en raison de son contact prolongé avec la nature matérielle.

La conscience de Kṛṣṇa nous aide à nous défaire de l’emprise de la matière, tout en continuant à remplir les devoirs que nous impose notre vie en ce monde. C’est pour cela qu’à moins d’être pleinement conscient de Kṛṣṇa, il n’est nullement recommandé d’abandonner brusquement ses obligations pour devenir un faux yogī ou un pseudo-spiritualiste. Il vaut mieux garder son statut et s’efforcer de devenir conscient de Kṛṣṇa en recevant une formation supérieure. Ainsi se libérera-t-on des griffes de māyā.