TEXT 30

Tekstas

Tekst

mayi sarvāṇi karmāṇi
sannyasyādhyātma-cetasā
nirāśīr nirmamo bhūtvā
yudhyasva vigata-jvaraḥ

Synonyms

mayi — Man; sarvāṇi — visus; karmāṇi — veiksmus; sannyasya — visiškai atmesdamas; adhyātma — visiškai suvokiančia savąjį „aš“; cetasā — su sąmone; nirāśīḥ — nesiekdamas naudos; nirmamaḥ — nereikšdamas į nieką nuosavybės teisių; bhūtvā — būdamas toks; yudhyasva — kovok; vigata- jvaraḥ — nebūdamas apatiškas.

mayi — Minule; sarvāṇi — kõikvõimalikke; karmāṇi — tegevusi; sannyasya — loovutades täielikult; adhyātma — täie teadmisega Enese olemusest; cetasā — teadvuse läbi; nirāśīḥ — ihaldamata kasu; nirmamaḥ — omanditundeta; bhūtvā — olles sedasi; yudhyasva — võitle; vigata-jvaraḥ — mitte tardunud olles.

Translation

Todėl, o Arjuna, paskyręs Man visus savo darbus, visiškai Mane suvokęs, nelaukdamas jokios naudos ir nereikšdamas į nieką nuosavybės teisių, nugalėk apatiją ir kovok.

Seepärast, oo, Arjuna, ära seisa ükskõikselt paigal, vaid astu Mind täielikult teadvustades võitlusse. Pühenda kõik oma tegevused Mulle, soovimata midagi omandada või kasu lõigata.

Purport

KOMENTARAS: Šis posmas aiškiai nusako „Bhagavad-gītos“ tikslą. Viešpats moko, jog reikia visiškai įsisąmoninti Kṛṣṇą, kad vykdytum pareigas taip kruopščiai, kaip tai daroma kariuomenėje. Vykdant šį paliepimą, gali iškilti sunkumų, bet vis dėlto reikia atlikti savo pareigas ir pasikliauti Kṛṣṇa: toks gyvosios esybės prigimtinis būvis. Gyvoji esybė negali būti laiminga, nepriklausydama nuo Aukščiausiojo Viešpaties, nes jos amžina tikroji paskirtis – paklusti Viešpaties norams. Todėl Śrī Kṛṣṇa ir įsakė Arjunai kautis, tarytum būtų jo karo vadas. Reikia viską paaukoti Aukščiausiojo Viešpaties labui ir tuo pat metu vykdyti nurodytas pareigas, nereiškiant į nieką nuosavybės teisių. Arjuna neturėjo svarstyti Viešpaties įsakymo, jam tereikėjo jį vykdyti. Aukščiausiasis Viešpats – visų sielų siela, todėl tą, kuris visa savo esybe be asmeninių išskaičiavimų pasikliauja Aukščiausiąja Siela, kitaip sakant, tą, kuris visiškai įsisąmonino Kṛṣṇą, vadina adhyātma-cetas. Nirāśīḥ reiškia, kad reikia veikti pagal savo valdovo įsakymą, nesitikint mėgautis savo veiklos vaisiais. Kasininkas perskaičiuoja milijonus savo darbdavio dolerių, bet iš jų nepasisavina nė cento. Taip ir mes turime suprasti, kad niekas pasaulyje nepriklauso pavieniui asmeniui, bet viskas yra Aukščiausiojo Viešpaties nuosavybė. Tokia tikroji žodžio mayi, „Man“, prasmė. Jeigu žmogus veikia su Krsnos sąmone, tai tikrai į nieką nereikš nuosavybės teisių. Tokia sąmonė vadinasi nirmama, t.y. „niekas man nepriklauso“. Jeigu kyla noras nevykdyti tokio griežto paliepimo, kuris nepaiso vadinamųjų kūniškų „giminystės ryšių“, šį norą reikia užgniaužti. Šitaip galima tapti vigata-jvara, t.y. atsikratyti nerimasties ir tingulio. Kiekvienam yra skiriamas tam tikras darbas, atitinkantis jo savybes bei padėtį. Kaip aukščiau buvo kalbėta, visas savo pareigas galima vykdyti įsisąmoninus Kṛṣṇą, ir tada atsivers kelias į išsivadavimą.

See värss toob selgelt välja „Bhagavad-gītā" eesmärgi. Jumal annab meile siin juhenduse, et me peaksime alati viibima Kṛṣṇa teadvuses, täitmaks oma kohustusi justkui sõjaväes viibides. Taoline juhendus võib teha meile asjad küll natuke raskemaks, kuid sellegipoolest peab igaüks täitma oma kohustusi, sõltudes Kṛṣṇast, sest selline on elusolendi algolemuslik positsioon. Elusolend ei saa olla õnnelik, kui ta ei tegutse kooskõlas Kõigekõrgema Jumalaga, sest oma igaveses algolemuslikus positsioonis allub elusolend Jumala soovidele. Seepärast käskis Śrī Kṛṣṇa Arjunat võitlusse astuda, nagu oleks Ta olnud sõjaväekomandör. Kõigekõrgema Jumala hea tahte nimel tuleb ohverdada kõik ning täita samal ajal oma ettekirjutatud kohustusi, soovimata midagi omandada. Arjuna ei pidanud Jumala korralduse üle järele mõtlema – ta pidi seda lihtsalt täitma. Kõigekõrgem Jumal on kõikide hingede hing ning seepärast isiksust, kes toetub kõiges ainult ja täielikult Kõigekõrgemale Jumalale, mõtlemata omaenese huvidele, ehk teisisõnu öeldes seda, kes viibib täielikus Kṛṣṇa teadvuses, nimetatakse adhyātma- cetasiks. Sõna nirāśīḥ tähendab, et inimene peab tegutsema vastavalt oma õpetaja korraldustele, lootmata oma tegevuse vilju nautida. Kassapidaja võib oma tööandja jaoks lugeda üle miljoneid dollareid, kuid endale kuuluvaks ei pea ta sellest sentigi. Samamoodi tuleb mõista, et tegelikult ei kuulu selles maailmas mitte kellelegi mitte midagi. Kõik kuulub Kõigekõrgemale Jumalale. See on sõna mayi ehk „Mulle" tegelik tähendus. Ning kui inimene toimib sellisel Kṛṣṇa teadvuse tasandil viibides, siis kindlasti ei pea ta ennast millegi omanikuks. Sellist teadvuse tasandit nimetatakse nirmamaks, mis tähendab „mitte midagi ei kuulu mulle". Sellist karmi korraldust tuleb täita tõrkumata, mõtlemata oma niinimetatud sugulastele, kes eksisteerivad vaid keha suhtes. Sel viisil võib inimene saada vigata- jvaraks ehk rahutusest ja tardumusest vabaks isiksuseks. Igaühel on vastavalt oma omadustele ja positsioonile teatud kohustused ning kõiki neid kohustusi saab täita Kṛṣṇa teadvuses, nagu seda eespool on kirjeldatud. Sedasi jõutakse vabanemise teele.