TEXT 30

Tekstas

Text

mayi sarvāṇi karmāṇi
sannyasyādhyātma-cetasā
nirāśīr nirmamo bhūtvā
yudhyasva vigata-jvaraḥ

Synonyms

mayi — Man; sarvāṇi — visus; karmāṇi — veiksmus; sannyasya — visiškai atmesdamas; adhyātma — visiškai suvokiančia savąjį „aš“; cetasā — su sąmone; nirāśīḥ — nesiekdamas naudos; nirmamaḥ — nereikšdamas į nieką nuosavybės teisių; bhūtvā — būdamas toks; yudhyasva — kovok; vigata- jvaraḥ — nebūdamas apatiškas.

mayi — unto Me; sarvāṇi — all sorts of; karmāṇi — activities; sannyasya — giving up completely; adhyātma — with full knowledge of the self; cetasā — by consciousness; nirāśīḥ — without desire for profit; nirmamaḥ — without ownership; bhūtvā — so being; yudhyasva — fight; vigata-jvaraḥ — without being lethargic.

Translation

Todėl, o Arjuna, paskyręs Man visus savo darbus, visiškai Mane suvokęs, nelaukdamas jokios naudos ir nereikšdamas į nieką nuosavybės teisių, nugalėk apatiją ir kovok.

Therefore, O Arjuna, surrendering all your works unto Me, with full knowledge of Me, without desires for profit, with no claims to proprietorship, and free from lethargy, fight.

Purport

KOMENTARAS: Šis posmas aiškiai nusako „Bhagavad-gītos“ tikslą. Viešpats moko, jog reikia visiškai įsisąmoninti Kṛṣṇą, kad vykdytum pareigas taip kruopščiai, kaip tai daroma kariuomenėje. Vykdant šį paliepimą, gali iškilti sunkumų, bet vis dėlto reikia atlikti savo pareigas ir pasikliauti Kṛṣṇa: toks gyvosios esybės prigimtinis būvis. Gyvoji esybė negali būti laiminga, nepriklausydama nuo Aukščiausiojo Viešpaties, nes jos amžina tikroji paskirtis – paklusti Viešpaties norams. Todėl Śrī Kṛṣṇa ir įsakė Arjunai kautis, tarytum būtų jo karo vadas. Reikia viską paaukoti Aukščiausiojo Viešpaties labui ir tuo pat metu vykdyti nurodytas pareigas, nereiškiant į nieką nuosavybės teisių. Arjuna neturėjo svarstyti Viešpaties įsakymo, jam tereikėjo jį vykdyti. Aukščiausiasis Viešpats – visų sielų siela, todėl tą, kuris visa savo esybe be asmeninių išskaičiavimų pasikliauja Aukščiausiąja Siela, kitaip sakant, tą, kuris visiškai įsisąmonino Kṛṣṇą, vadina adhyātma-cetas. Nirāśīḥ reiškia, kad reikia veikti pagal savo valdovo įsakymą, nesitikint mėgautis savo veiklos vaisiais. Kasininkas perskaičiuoja milijonus savo darbdavio dolerių, bet iš jų nepasisavina nė cento. Taip ir mes turime suprasti, kad niekas pasaulyje nepriklauso pavieniui asmeniui, bet viskas yra Aukščiausiojo Viešpaties nuosavybė. Tokia tikroji žodžio mayi, „Man“, prasmė. Jeigu žmogus veikia su Krsnos sąmone, tai tikrai į nieką nereikš nuosavybės teisių. Tokia sąmonė vadinasi nirmama, t.y. „niekas man nepriklauso“. Jeigu kyla noras nevykdyti tokio griežto paliepimo, kuris nepaiso vadinamųjų kūniškų „giminystės ryšių“, šį norą reikia užgniaužti. Šitaip galima tapti vigata-jvara, t.y. atsikratyti nerimasties ir tingulio. Kiekvienam yra skiriamas tam tikras darbas, atitinkantis jo savybes bei padėtį. Kaip aukščiau buvo kalbėta, visas savo pareigas galima vykdyti įsisąmoninus Kṛṣṇą, ir tada atsivers kelias į išsivadavimą.

This verse clearly indicates the purpose of the Bhagavad-gītā. The Lord instructs that one has to become fully Kṛṣṇa conscious to discharge duties, as if in military discipline. Such an injunction may make things a little difficult; nevertheless duties must be carried out, with dependence on Kṛṣṇa, because that is the constitutional position of the living entity. The living entity cannot be happy independent of the cooperation of the Supreme Lord, because the eternal constitutional position of the living entity is to become subordinate to the desires of the Lord. Arjuna was therefore ordered by Śrī Kṛṣṇa to fight as if the Lord were his military commander. One has to sacrifice everything for the good will of the Supreme Lord, and at the same time discharge prescribed duties without claiming proprietorship. Arjuna did not have to consider the order of the Lord; he had only to execute His order. The Supreme Lord is the soul of all souls; therefore, one who depends solely and wholly on the Supreme Soul without personal consideration, or in other words, one who is fully Kṛṣṇa conscious, is called adhyātma-cetās. Nirāśīḥ means that one has to act on the order of the master but should not expect fruitive results. The cashier may count millions of dollars for his employer, but he does not claim a cent for himself. Similarly, one has to realize that nothing in the world belongs to any individual person, but that everything belongs to the Supreme Lord. That is the real purport of mayi, or “unto Me.” And when one acts in such Kṛṣṇa consciousness, certainly he does not claim proprietorship over anything. This consciousness is called nirmama, or “nothing is mine.” And if there is any reluctance to execute such a stern order, which is without consideration of so-called kinsmen in the bodily relationship, that reluctance should be thrown off; in this way one may become vigata-jvara, or without feverish mentality or lethargy. Everyone, according to his quality and position, has a particular type of work to discharge, and all such duties may be discharged in Kṛṣṇa consciousness, as described above. That will lead one to the path of liberation.