Skip to main content

TEXT 28

VERŠ 28

Tekstas

Verš

tattva-vit tu mahā-bāho
guṇa-karma-vibhāgayoḥ
guṇā guṇeṣu vartanta
iti matvā na sajjate
tattva-vit tu mahā-bāho
guṇa-karma-vibhāgayoḥ
guṇā guṇeṣu vartanta
iti matvā na sajjate

Synonyms

Synonyma

tattva-vit — žinantis Absoliučią Tiesą; tu — bet; mahā-bāho — o tvirtaranki; guṇa-karma — sąlygojančios veiklos; vibhāgayoḥ — skirtumus; guṇāḥ — juslės; guṇeṣu — jusliniu pasitenkinimu; vartante — užimtos; iti — taip; matvā — galvodamas apie; na — niekad; sajjate — prisiriša.

tattva-vit — ten, kto pozná Absolútnu Pravdu; tu — ale; mahā-bāho — bojovník s mocnými pažami; guṇa-karma — koná pod vplyvom hmoty; vibhāgayoḥ — rozdiely; guṇāḥ — zmysly; guṇeṣu — v zmyslovom pôžitku; vartante — zamestnané; iti — takto; matvā — uvažuje; na — nikdy; sajjate — pútaný.

Translation

Překlad

Žinantis Absoliučią Tiesą, o tvirtaranki, nesidomi jokiais jusliniais džiaugsmais, nes puikiai supranta skirtumą tarp darbo, grindžiamo pasiaukojimu, ir karminės veiklos.

Ó, bojovník mocných paží, ten, kto pozná povahu Absolútnej Pravdy, neoddáva sa zmyslom a ich pôžitkom, lebo si je dobre vedomý rozdielu medzi činmi v duchu oddanosti a plodonosným konaním.

Purport

Význam

KOMENTARAS: Absoliučios Tiesos žinovas jau įsitikino, kokia kebli yra jo padėtis materialioje aplinkoje. Jis supranta esąs sudėtinė Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, dalelė, kuriai ne vieta materialioje kūrinijoje. Jis suvokia tikrąją savo – neatskiriamos Aukščiausiojo, įkūnijančio amžiną palaimą bei žinojimą, dalelės – prigimtį ir aiškiai regi, kad, šiaip ar taip, jį užvaldė materiali būties samprata. Grynosios jo būties paskirtis – per pasiaukojimo tarnystę savo veiklą susieti su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, Kṛṣṇa. Todėl, įsitraukęs į Kṛṣṇos sąmonės veiklą, jis savaime netenka potraukio materialiai juslių veiklai, kuri yra laikina ir atsitiktinė. Jis žino, kad materialias jo gyvenimo sąlygas visapusiškai kontroliuoja Viešpats, todėl jo netrikdo jokios rūšies materialus atoveikis, kurį jis laiko Viešpaties malone. Pasak „Śrīmad-Bhāgavatam“, pažinusieji Absoliučią Tiesą trimis skirtingais aspektais – kaip Brahmaną, Paramātmą ir Aukščiausiąjį Dievo Asmenį – vadinami tattva-vit, nes jie suvokia savo tikrąją padėtį Aukščiausiojo atžvilgiu.

Ten, kto pozná Absolútnu Pravdu, môže zreteľne vidieť, že styk s hmotnou prírodou ho privádza do nepríjemného postavenia. Vie, že jeho pravé miesto nie je v hmotnom svete a že je neoddeliteľnou čiastočkou Najvyššieho Pána, Śrī Kṛṣṇu, ktorý je zdrojom večného poznania a blaženosti; rovnako chápe, že z nejakého dôvodu je spútaný hmotným poňatím života a že vo svojom prirodzenom postavení by mal svoje činy zasvätiť Najvyššej Božskej Osobnosti, Śrī Kṛṣṇovi, v oddanej službe. Preto Mu oddane a láskyplne slúži, a tak sa prirodzene odpútava od všetkých zmyslových činov, ktoré sú závislé od okolností a sú pominuteľné. Vie, že jeho životné podmienky sú pod zvrchovanou kontrolou Boha, a preto ho neznepokojujú rôzne hmotné udalosti, ktoré považuje za výraz Jeho milosrdenstva. Podľa Śrīmad-Bhāgavatamu sa ten, kto pozná Absolútnu Pravdu v Jej troch odlišných aspektoch (Brahman, Paramātmā a Bhagavān), nazýva tattva-vit, pretože pozná ozajstný vzťah k Najvyššiemu.