Skip to main content

TEXT 27

TEXT 27

Tekstas

Texte

prakṛteḥ kriyamāṇāni
guṇaiḥ karmāṇi sarvaśaḥ
ahaṅkāra-vimūḍhātmā
kartāham iti manyate
prakṛteḥ kriyamāṇāni
guṇaiḥ karmāṇi sarvaśaḥ
ahaṅkāra-vimūḍhātmā
kartāham iti manyate

Synonyms

Synonyms

prakṛteh — materialios gamtos; kriyamāṇāni — atliekama; guṇaiḥ — guṇų; karmāṇi — veikla; sarvaśaḥ — visa; ahaṅkāra-vimūḍha — suklaidinta klaidingos savimonės; ātmā — dvasinė siela; kartā — veikėja; aham — aš; iti — šitaip; manyate — ji mano.

prakṛteḥ: de la nature matérielle; kriyamāṇāni: étant faites; guṇaiḥ: par les modes d’influence; karmāṇi: activités; sarvaśaḥ: toutes sortes de; ahaṅkāra-vimūḍha: égarée par le faux ego; ātmā: l’âme spirituelle; kartā: l’auteur; aham: je; iti: ainsi; manyate: elle pense.

Translation

Translation

Klaidingos savimonės apgauta dvasinė siela mano, kad ji pati atlieka veiksmus, kuriuos iš tiesų vykdo trys materialios gamtos guṇos.

L’âme égarée par le faux ego croit être l’auteur d’actes qui sont en réalité accomplis par les trois modes d’influence de la nature matérielle.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Gali pasirodyti, kad du, panašią veiklą atliekantys žmonės, kurių vienas – Kṛṣṇos, o kitas – materialios sąmonės, veikia vienodai, tačiau iš tikrųjų jų padėtis labai skiriasi. Klaidingas ego įtikina žmogų su materialia sąmone, kad visus veiksmus atlieka jis pats. Jis nesupranta, jog kūno mechanizmą sukūrė materiali gamta, kurios judėjimą valdo Aukščiausiasis Viešpats. Materialistas net nenumano, kad iš esmės jį kontroliuoja Kṛṣṇa. Klaidingos savimonės veikiamas žmogus įsivaizduoja, kad jo veikla nepriklausoma, ir visus nuopelnus jis skiria sau, o tai kalba apie jo neišmanymą. Jis nesuvokia, kad jo grubųjį bei subtilųjį kūnus sukuria materiali gamta pagal Aukščiausiojo Dievo Asmens įsakymą, todėl jo kūnas bei protas turi tarnauti Kṛṣṇai, išsiugdžius Kṛṣṇos sąmonę. Neišmanėlis pamiršta, kad Aukščiausiasis Dievo Asmuo – Hṛṣīkeśa, materialaus kūno juslių valdovas. Jis ilgą laiką neteisingai naudojosi juslėmis, siekdamas juslinio pasitenkinimo, todėl jį lengvai apgauna klaidinga savimonė ir priverčia užmiršti jo amžiną ryšį su Kṛṣṇa.

Deux personnes accomplissant une même action, l’une dans la conscience de Kṛṣṇa et l’autre dans une conscience matérielle, peuvent sembler agir sur le même plan, mais la différence est sans mesure. Le matérialiste est persuadé, sous l’influence du faux ego, qu’il est l’auteur de tout ce qu’il accomplit. S’il ne sait pas qu’en dernière analyse il est sous le contrôle de Kṛṣṇa, c’est qu’il ignore que la nature matérielle qui produit le mécanisme du corps agit sous la direction du Seigneur Suprême. Sous l’emprise du faux ego, il croit pouvoir agir en toute indépendance – ce qui montre bien, d’ailleurs, son ignorance.

Il ne sait pas non plus que son corps physique, de même que son corps subtil, furent créés par la nature matérielle sur l’ordre du Seigneur Suprême, et que, pour cette raison, toutes les activités physiques et mentales doivent être engagées à Son service, dans la conscience de Kṛṣṇa. Il oublie que Dieu, la Personne Suprême, est connu sous le nom de Hṛṣīkeśa, le maître des sens du corps matériel. Il a fait pendant longtemps un si mauvais usage de ses sens, en cherchant sans cesse de nouveaux plaisirs, qu’il est complètement égaré par son faux ego, au point d’avoir oublié sa relation éternelle avec Kṛṣṇa.