TEXT 16

Tekstas

Text

evaṁ pravartitaṁ cakraṁ
nānuvartayatīha yaḥ
aghāyur indriyārāmo
moghaṁ pārtha sa jīvati

Synonyms

evam — tuo būdu; pravartitam — Vedų įteisintu; cakram — ciklu; na — ne; anuvartayati — vadovaujasi; iha — šiame gyvenime; yaḥ — tas; agha-āyuḥ — kurio gyvenimas kupinas nuodėmių; indriya-ārāmaḥ — kuris mėgaujasi jusliniais malonumais; mogham — veltui; pārtha — o Pṛthos sūnau (Arjuna); saḥ — jis; jīvati — gyvena.

evam — thus; pravartitam — established by the Vedas; cakram — cycle; na — does not; anuvartayati — adopt; iha — in this life; yaḥ — one who; agha-āyuḥ — whose life is full of sins; indriya-ārāmaḥ — satisfied in sense gratification; mogham — uselessly; pārtha — O son of Pṛthā (Arjuna); saḥ — he; jīvati — lives.

Translation

Mano brangus Arjuna, kas gimė žmogumi ir neatlieka Vedų nustatyto aukų atnašavimo ciklo, tas iš tiesų gyvena nuodėmingai. Vien tik jusles tenkinantis, gyvena veltui.

My dear Arjuna, one who does not follow in human life the cycle of sacrifice thus established by the Vedas certainly leads a life full of sin. Living only for the satisfaction of the senses, such a person lives in vain.

Purport

KOMENTARAS: Šiuo posmu Viešpats pasmerkia mamonistų filosofiją: sunkiai dirbk ir tenkink jusles. Tiems, kurie nori mėgautis materialiu pasauliu, absoliučiai būtina atlikti aukščiau minėtąjį yajñų ciklą. Nesilaikantis šių regulų žmogus smarkiai rizikuoja, nes vis labiau apsunkina savo padėtį. Gamtos dėsniai lemia, kad žmogaus gyvybės forma pirmiausia skirta savęs pažinimui – tam tinka vienas iš trijų kelių: karma-yoga, jñāna- yoga arba bhakti-yoga. Transcendentalistai, pakilę virš dorybės bei ydų, neprivalo griežtai atlikti nurodytas yajñas, bet tenkinantiems jusles reikia apsivalyti atliekant aukščiau minėtą yajñų ciklą. Veikla yra įvairių rūšių. Kṛṣṇos nesuvokusio žmogaus mintys neišvengiamai sukasi apie juslinius malonumus – todėl jis turi atlikti dorus darbus. Yajños sistema sumanyta taip, kad tokie žmonės galėtų numaldyti savo troškimus, išvengdami atoveikio už darbą, atliekamą dėl jutiminio pasitenkinimo. Pasaulio gerovė priklauso ne nuo mūsų pastangų, bet nuo pirmapradės tvarkos, kurią nustatė Aukščiausiasis Viešpats ir kurią betarpiškai įgyvendina pusdieviai. Todėl yajños yra tiesiogiai skirtos konkretiems Vedose minimiems pusdieviams. Tai netiesioginė Kṛṣṇos sąmonės praktika, nes žmogus, išmokęs atnašauti yajñas, būtinai įsisąmonins Kṛṣṇą. O jeigu yajñų atlikimas neišugdo Kṛṣṇos sąmonės, tai šie veiksmai laikytini paprastu dorovės kodekso laikymusi. Todėl nedera stabdyti tobulėjimo ir apsiriboti vien dorovės kodeksu – reikia peržengti jo ribas ir pasiekti Kṛṣṇos sąmonę.

The mammonist philosophy of “work very hard and enjoy sense gratification” is condemned herein by the Lord. Therefore, for those who want to enjoy this material world, the above-mentioned cycle of performing yajñas is absolutely necessary. One who does not follow such regulations is living a very risky life, being condemned more and more. By nature’s law, this human form of life is specifically meant for self-realization, in either of the three ways – namely karma-yoga, jñāna-yoga or bhakti-yoga. There is no necessity of rigidly following the performances of the prescribed yajñas for the transcendentalists who are above vice and virtue; but those who are engaged in sense gratification require purification by the above-mentioned cycle of yajña performances. There are different kinds of activities. Those who are not Kṛṣṇa conscious are certainly engaged in sensory consciousness; therefore they need to execute pious work. The yajña system is planned in such a way that sensory conscious persons may satisfy their desires without becoming entangled in the reaction of sense-gratificatory work. The prosperity of the world depends not on our own efforts but on the background arrangement of the Supreme Lord, directly carried out by the demigods. Therefore, the yajñas are directly aimed at the particular demigods mentioned in the Vedas. Indirectly, it is the practice of Kṛṣṇa consciousness, because when one masters the performance of yajñas one is sure to become Kṛṣṇa conscious. But if by performing yajñas one does not become Kṛṣṇa conscious, such principles are counted as only moral codes. One should not, therefore, limit his progress only to the point of moral codes, but should transcend them, to attain Kṛṣṇa consciousness.