TEXT 1

Tekstas

Text

arjuna uvāca
jyāyasī cet karmaṇas te
matā buddhir janārdana
tat kiṁ karmaṇi ghore māṁ
niyojayasi keśava

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; jyāyasī — geriau; cet — jeigu; karmaṇaḥ — negu karminė veikla; te — Tavo; matā — nuomone; buddhiḥ — intelektas; janārdana — o Kṛṣṇa; tat — tad; kim — kodėl; karmaṇi — į veiklą; ghore — siaubingą; mām — mane; niyojayasi — Tu įtrauki; keśava — o Keśava.

arjunaḥ uvāca — Arjuna sprach; jyāyasī — besser; cet — wenn; karmaṇaḥ — als fruchtbringende Tätigkeit; te — von Dir; matā — wird gehalten für; buddhiḥ — Intelligenz; janārdana — o Kṛṣṇa; tat — deshalb; kim — warum; karmaṇi — in Handlung; ghore — schrecklich; mām — mich; niyojayasi — Du beschäftigst; keśava — o Kṛṣṇa.

Translation

Arjuna tarė: O Janārdana, o Keśava! Kodėl Tu nori įtraukti mane į šį siaubingą karą, jeigu intelektą vertini labiau už karminę veiklą?

Arjuna sprach: O Janārdana, o Keśava, warum willst Du, daß ich an diesem schrecklichen Kampf teilnehme, wenn Du glaubst, daß Intelligenz besser sei als fruchtbringende Tätigkeit?

Purport

KOMENTARAS: Norėdamas išgelbėti Savo artimą draugą Arjuną, skęstantį materialaus sielvarto vandenyne, Aukščiausiasis Dievo Asmuo Śrī Kṛṣṇa ankstesniame skyriuje išsamiai nusakė sielos prigimtį ir rekomendavo savęs pažinimo kelią – buddhi-yogą, t.y. Kṛṣṇos sąmonę. Kartais Kṛṣṇos sąmonė neteisingai suprantama kaip pasyvumas. Neteisingai ją supratęs žmogus dažnai pasitraukia į nuošalią vietą, kad tenai kartodamas šventąjį Viešpaties Kṛṣṇos vardą įgytų visišką Kṛṣṇos sąmonę. Tačiau neperpratus Kṛṣṇos sąmonės filosofijos, kartoti šventąjį Kṛṣṇos vardą atokioje vietoje nepatartina, taip tegalima pelnyti pigų naivios publikos garbinimą. Arjunai irgi atrodė, jog Kṛṣṇos sąmonė, t.y. buddhi-yoga, ar dvasinis žinių gilinimas intelektu – tai lyg ir aktyvaus gyvenimo atsisakymas, asketizmo praktika atokioje vietoje. Kitaip sakant, sumaniai teisindamasis Kṛṣṇos sąmone, jis norėjo išvengti kovos. Vis dėlto, kaip nuoširdus mokinys, jis apsakė dalyko esmę savo mokytojui Kṛṣṇai, prašydamas paaiškinti, kokią veiklos taktiką geriausia pasirinkti. Atsakydamas į klausimą šiame, trečiame skyriuje, Viešpats Kṛṣṇa nuodugniai paaiškino karma-yogą, t.y. veiklą įsisąmoninus Kṛṣṇą.

ERLÄUTERUNG: Die Höchste Persönlichkeit Gottes, Śrī Kṛṣṇa, hat im vorangegangenen Kapitel die Beschaffenheit der Seele sehr ausführlich beschrieben, um Seinen vertrauten Freund Arjuna aus dem Ozean materieller Klagen zu erretten. Als Pfad der Erkenntnis wurde buddhi-yoga, Kṛṣṇa-Bewußtsein, empfohlen. Manchmal herrscht die falsche Vorstellung, Kṛṣṇa-Bewußtsein bedeute Untätigkeit, und oft zieht sich jemand, der einem solchen Irrtum unterliegt, an einen einsamen Ort zurück, um dort durch das Chanten von Śrī Kṛṣṇas Heiligem Namen völlig Kṛṣṇa- bewußt zu werden. Doch ohne in der Philosophie des Kṛṣṇa-Bewußtseins geschult zu sein, ist es nicht ratsam, den Heiligen Namen Kṛṣṇas an einem abgelegenen Ort zu chanten, wo man nichts weiter als die billige Bewunderung der unschuldigen Öffentlichkeit gewinnt. Auch Arjuna glaubte, Kṛṣṇa-Bewußtsein, buddhi-yoga, das heißt Intelligenz, um im spirituellen Wissen fortzuschreiten, bedeute, sich vom aktiven Leben zurückzuziehen, um sich an einem einsamen Ort Bußen und Entsagungen aufzuerlegen. Mit anderen Worten, er wollte geschickt den Kampf vermeiden, indem er Kṛṣṇa-Bewußtsein als Vorwand benutzte. Doch als ernsthafter Schüler brachte er die Angelegenheit vor seinen Meister, Kṛṣṇa, und fragte Ihn, wie er am besten handeln solle. Als Antwort erklärt Śrī Kṛṣṇa nun im Dritten Kapitel ausführlich, was karma-yoga, Arbeit im Kṛṣṇa-Bewußtsein, bedeutet.