Skip to main content

TEXT 72

VERSO 72

Tekstas

Texto

eṣā brāhmī sthitiḥ pārtha
naināṁ prāpya vimuhyati
sthitvāsyām anta-kāle ’pi
brahma-nirvāṇam ṛcchati
eṣā brāhmī sthitiḥ pārtha
naināṁ prāpya vimuhyati
sthitvāsyām anta-kāle ’pi
brahma-nirvāṇam ṛcchati

Synonyms

Sinônimos

eṣā — tai; brāhmī — dvasinė; sthitiḥ — padėtis; pārtha — o Pṛthos sūnau; na — niekada; enām — ją; prāpya — pasiekęs; vimuhyati — žmogus paklysta; sthitvā — būdamas; asyām — joje; anta-kāle — gyvenimo pabaigoje; api — taip pat; brahma-nirvāṇam — dvasinę Dievo karalystę; ṛcchati — pasiekia.

eṣā — esta; brāhmī — espiritual; sthitiḥ — situação; pārtha — ó filho de Pṛthā; na — nunca; enām — esta; prāpya — alcançando; vimuhyati — a pessoa fica confusa; sthitvā — estando situada; asyām — nesta; anta-kāle — no fim da vida; api — também; brahma-nirvāṇam — o reino espiritual de Deus; ṛcchati — a pessoa alcança.

Translation

Tradução

Šitoks yra dvasinio ir dieviško gyvenimo kelias. Stojęs į tą kelią žmogus nepaklysta. Jeigu žmogus yra tame kelyje net mirties valandą, jis gali pasiekti Dievo karalystę.

Este é o caminho de uma vida espiritual e piedosa, e o homem que a alcança não se confunde. Se ele atingir esta posição, mesmo que somente à hora da morte, poderá entrar no reino de Deus.

Purport

Comentário

KOMENTARAS: Pasiekti Kṛṣṇos sąmonę, dievišką gyvenimą, galima išsyk, akimirksniu, bet galima prie tokio būties būvio nepriartėti ir po milijonų gimimų. Svarbiausia, ar mes tai suprantame ir pripažįstame. Atsiduodamas Kṛṣṇai Khaṭvāṅga Mahārāja pasiekė tą būties būvį likus vos kelioms minutėms iki mirties. Nirvāṇa – tai materialistinio gyvenimo proceso nutraukimas. Budistų filosofija teigia, kad pasibaigus materialiam gyvenimui laukia tuštuma, tačiau „Bhagavad-gītā“ moko kitaip. Pasibaigus materialiam gyvenimui prasideda tikrasis gyvenimas. Primityvus materialistas apsiriboja mintimi, kad derėtų sustabdyti tokią materialistinę gyvenseną, tačiau dvasiškai pažengusieji supranta, kad materialiam gyvenimui pasibaigus prasideda kitas gyvenimas. Jeigu pavyksta įsisąmoninti Kṛṣṇą dar prieš gyvenimo pabaigą, iš karto pasiekiama brahma-nirvāṇos stadija. Dievo karalystė ir pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui niekuo nesiskiria. Kadangi ir Dievo karalystė, ir pasiaukojimo tarnystė yra absoliučios, tai tarnauti Viešpačiui su transcendentine meile tolygu laimėti dvasinę karalystę. Materialaus pasaulio veiklos tikslas – siekti juslinio pasitenkinimo, o dvasinio pasaulio veikla vyksta su Kṛṣṇos sąmone. Įgyti Kṛṣṇos sąmonę dar šiame gyvenime – tai tuojau pat pasiekti Brahmaną. Neabejotina, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus jau įžengė į Dievo karalystę.

A pessoa pode alcançar a consciência de Kṛṣṇa ou a vida divina imediatamente, num segundo — ou pode não atingir este estado de vida mesmo após milhões de nascimentos. É mera questão de compreender e aceitar o fato. Khaṭvāṅga Mahārāja alcançou este estado de vida apenas alguns minutos antes da morte, rendendo-se a Kṛṣṇa. Nirvāṇa significa cessar o processo de vida materialista. Conforme a filosofia budista, após o término desta vida material, só há vazio, mas o Bhagavad-gītā transmite outro ensinamento. A verdadeira vida começa após acabar-se esta vida material. Para o materialista grosseiro basta saber que este modo de vida materialista um dia acabará, mas para pessoas espiritualmente avançadas, há outra vida após esta vida materialista. Antes do término desta vida, se a pessoa tem a boa fortuna de tornar-se consciente de Kṛṣṇa, ela alcança imediatamente a fase de brahma-nirvāṇa. Não há diferença entre o reino de Deus e o serviço devocional ao Senhor. Como ambos estão no plano absoluto, estar ocupado no serviço transcendental amoroso ao Senhor é o mesmo que atingir o reino espiritual. No mundo material, há atividades para o prazer dos sentidos, ao passo que no mundo espiritual, há atividades em consciência de Kṛṣṇa. Alcançar a consciência de Kṛṣṇa mesmo durante esta vida é atingir imediatamente o Brahman, e alguém situado em consciência de Kṛṣṇa decerto já ingressou no reino de Deus.

Brahmanas yra tiesioginė materijos priešingybė. Todėl brāhmī sthiti reiškia „anapus materialios veiklos“. Pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui „Bhagavad-gītoje“ yra traktuojama kaip išsivadavimo stadija (sa gūṇān samatītyaitān brahma-bhūyāya kalpate). Taigi brāhmī-sthiti – tai išsivadavimas iš materijos nelaisvės.

Brahman é exatamente o oposto da matéria. Portanto, brāhmī sthiti significa “fora da plataforma de atividades materiais”. O serviço devocional ao Senhor é aceito no Bhagavad-gītā como a fase liberada (sa guṇān samatītyaitān brahma bhūyāya kalpate). Portanto, brāhmī sthiti é o mesmo que liberar-se do cativeiro material.

Śrīla Bhaktivinoda Thākura reziumavo, kad antrasis „Bhagavad-gītos“ skyrius glaustai perteikia visos knygos turinį. „Bhagavad-gītoje“ aptariama karma-yoga, jñāna-yoga ir bhakti-yoga. Antrame skyriuje nuodugniai apibūdinta karma-yoga ir jñāna-yoga, taip pat trumpai paliesta bhakti-yoga – taigi apžvelgtas visos knygos turinys.

Śrīla Bhaktivinoda µhākura resume este Segundo Capítulo do Bhagavad-gītā como abrangendo o conteúdo de todo o texto. No Bhagavad-gītā, os temas são karma-yoga, jñāna-yoga e bhakti-yoga. No Segundo Capítulo, discutiu-se claramente karma-yoga e jñāna-yoga, e também foi dado um vislumbre de bhakti-yoga, que formam o conteúdo do texto completo.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti antrąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Gītos turinio apžvalga“.

Neste ponto encerram-se os significados Bhaktivedanta do Segundo Capítulo do Śrīmad Bhagavad-gītā, que trata do Resumo de seu Conteúdo.