Skip to main content

TEXT 71

VERŠ 71

Tekstas

Verš

vihāya kāmān yaḥ sarvān
pumāṁś carati niḥspṛhaḥ
nirmamo nirahaṅkāraḥ
sa śāntim adhigacchati
vihāya kāmān yaḥ sarvān
pumāṁś carati niḥspṛhaḥ
nirmamo nirahaṅkāraḥ
sa śāntim adhigacchati

Synonyms

Synonyma

vihāya — atmetęs; kāmān — materialius juslinių malonumų siekius; yaḥ — kas; sarvān — visus; pumān — žmogus; carati — gyvena; niḥspṛhaḥ — be troškimų; nirmamaḥ — be nuosavybės jausmo; nirahaṅkāraḥ — be klaidingos savimonės; saḥ — jis; śāntim — visišką ramybę; adhigacchati — pasiekia.

vihāya — zanechanie; kāmān — hmotnej túžby po zmyslovom pôžitku; yaḥ — ten, kto; sarvān — všetky; pumān — človek; carati — žije; niḥspṛhaḥ — bez túžob; nirmamaḥ — bez vlastníckeho pocitu; nirahaṅkāraḥ — bez falošného ega; saḥ — on; śāntim — dokonalý mier; adhigacchati — dosiahne.

Translation

Překlad

Kas atsisakė noro tenkinti jusles, gyvena neturėdamas troškimų, visiškai atsikratė nuosavybės jausmo ir neturi klaidingos savimonės – tik tas pasieks tikrą ramybę.

Človek, ktorý zanechal všetky túžby po zmyslovom pôžitku a žije bez žiadostí, ktorý sa zbavil vlastníckeho pocitu a falošného ega — iba ten dosiahne skutočný mier.

Purport

Význam

KOMENTARAS: Neturėti troškimų – tai nesiekti to, kas teikia juslinį pasitenkinimą. Kitaip sakant, tikrasis troškimų nebuvimas – tai troškimas įsisąmoninti Kṛṣṇą. Tobulą Kṛṣṇos sąmonės pakopą pasiekė tas, kuris suvokė savo tikrąją padėtį – suprato, kad yra amžinas Kṛṣṇos tarnas, klaidingai nelaiko savęs materialiu kūnu ir neklysta manydamas, kad kažkas šiame pasaulyje jam priklauso. Pasiekusieji šią tobulumo pakopą žino, kad viskas reikalinga Kṛṣṇai patenkinti, nes Jis – visa ko savininkas. Pataikaudamas savo jutimams Arjuna nenorėjo kautis, tačiau kai visiškai įsisąmonino Kṛṣṇą, jis stojo į mūšį, nes Kṛṣṇa pageidavo kautynių. Kautis dėl savęs karys nenorėjo, bet vardan Kṛṣṇos Arjuna kovėsi kaip tiktai sugebėjo. Tikrasis troškimų nebuvimas – tai siekimas patenkinti Kṛṣṇą, o ne dirbtinės pastangos užgniaužti troškimus. Gyvoji esybė negali neturėti norų ir būti bejausmė – ji turi kokybiškai transformuoti troškimus. Žmogus, neturintis materialių troškimų, iš tikrųjų žino, kad viskas priklauso Kṛṣṇai (iśāvāsyam idaṁ sarvam), todėl jis į nieką nereiškia nuosavybės teisių. Toks transcendentinis žinojimas grindžiamas savęs pažinimu, t.y. tobulu žinojimu, kad kiekviena gyvoji esybė dvasinio identiškumo prasme yra amžina neatskiriama Kṛṣṇos dalelė, todėl pagal savo padėtį niekada neprilygs Kṛṣṇai ir Jo nepranoks. Toks Kṛṣṇos sąmonės supratimas yra fundamentalus tikrosios ramybės principas.

Zbaviť sa túžob znamená nežiadať nič pre svoje zmyslové uspokojenie. Inými slovami, túžba byť si vedomý Kṛṣṇu v skutočnosti znamená nemať žiadne hmotné túžby. Človek môže mať dokonalé vedomie Kṛṣṇu, keď chápe svoje skutočné postavenie večného Kṛṣṇovho služobníka, nestotožňuje sa s telom a neprivlastňuje si nič na tomto svete. Kto dosiahol túto dokonalosť, vie, že keďže Kṛṣṇa je vlastníkom všetkého, čo jestvuje, všetko treba použiť pre Jeho potešenie. Arjuna nechcel bojovať, lebo to odporovalo jeho zmyslovému uspokojeniu, a predsa bojoval, keď získal plné vedomie Kṛṣṇu, lebo si to Śrī Kṛṣṇa želal. Aj keď on sám bojovať nechcel, pre Kṛṣṇu bojoval, ako najlepšie vedel. Túžba potešiť Kṛṣṇu v skutočnosti znamená nemať túžby; to nie je umelý pokus o odstránenie túžob. Žiadny človek nemôže odstrániť túžby alebo zmysly, musí však zmeniť ich kvalitu. Ten, kto nemá hmotné túžby, s istotou vie, že všetko patrí Kṛṣṇovi (īśāvāsyam idaṁ sarvam), a preto si na nič nenárokuje. Toto transcendentálne poznanie je založené na sebarealizácii, ktorá obsahuje dokonalé poznanie, že každá živá bytosť je duchovná a večná čiastočka Kṛṣṇu, a preto sa Mu nikdy nevyrovná, ani Ho nikdy neprekoná. Keď takto spoznáme Kṛṣṇu, dosiahneme skutočný mier.