TEXT 71

Tekstas

Tekst

vihāya kāmān yaḥ sarvān
pumāṁś carati niḥspṛhaḥ
nirmamo nirahaṅkāraḥ
sa śāntim adhigacchati

Synonyms

vihāya — atmetęs; kāmān — materialius juslinių malonumų siekius; yaḥ — kas; sarvān — visus; pumān — žmogus; carati — gyvena; niḥspṛhaḥ — be troškimų; nirmamaḥ — be nuosavybės jausmo; nirahaṅkāraḥ — be klaidingos savimonės; saḥ — jis; śāntim — visišką ramybę; adhigacchati — pasiekia.

vihāya — efter at have opgivet; kāmān — materielle ønsker om sansetilfredsstillelse; yaḥ — som; sarvān — alle; pumān — en person; carati — lever; niḥspṛhaḥ — uden ønsker; nirmamaḥ — uden følelse af ejerskab; nirahaṅkāraḥ — uden falsk ego; saḥ — han; śāntim — fuldendt fred; adhigacchati — opnår.

Translation

Kas atsisakė noro tenkinti jusles, gyvena neturėdamas troškimų, visiškai atsikratė nuosavybės jausmo ir neturi klaidingos savimonės – tik tas pasieks tikrą ramybę.

Kun den, der har opgivet alle ønsker om sansetilfredsstillelse, som er fri for ønsker, som har opgivet enhver ejerfornemmelse, og som er fri for falsk ego, kan opnå virkelig fred.

Purport

KOMENTARAS: Neturėti troškimų – tai nesiekti to, kas teikia juslinį pasitenkinimą. Kitaip sakant, tikrasis troškimų nebuvimas – tai troškimas įsisąmoninti Kṛṣṇą. Tobulą Kṛṣṇos sąmonės pakopą pasiekė tas, kuris suvokė savo tikrąją padėtį – suprato, kad yra amžinas Kṛṣṇos tarnas, klaidingai nelaiko savęs materialiu kūnu ir neklysta manydamas, kad kažkas šiame pasaulyje jam priklauso. Pasiekusieji šią tobulumo pakopą žino, kad viskas reikalinga Kṛṣṇai patenkinti, nes Jis – visa ko savininkas. Pataikaudamas savo jutimams Arjuna nenorėjo kautis, tačiau kai visiškai įsisąmonino Kṛṣṇą, jis stojo į mūšį, nes Kṛṣṇa pageidavo kautynių. Kautis dėl savęs karys nenorėjo, bet vardan Kṛṣṇos Arjuna kovėsi kaip tiktai sugebėjo. Tikrasis troškimų nebuvimas – tai siekimas patenkinti Kṛṣṇą, o ne dirbtinės pastangos užgniaužti troškimus. Gyvoji esybė negali neturėti norų ir būti bejausmė – ji turi kokybiškai transformuoti troškimus. Žmogus, neturintis materialių troškimų, iš tikrųjų žino, kad viskas priklauso Kṛṣṇai (iśāvāsyam idaṁ sarvam), todėl jis į nieką nereiškia nuosavybės teisių. Toks transcendentinis žinojimas grindžiamas savęs pažinimu, t.y. tobulu žinojimu, kad kiekviena gyvoji esybė dvasinio identiškumo prasme yra amžina neatskiriama Kṛṣṇos dalelė, todėl pagal savo padėtį niekada neprilygs Kṛṣṇai ir Jo nepranoks. Toks Kṛṣṇos sąmonės supratimas yra fundamentalus tikrosios ramybės principas.

FORKLARING: At blive fri for ønsker betyder, at man ikke ønsker nogen form for sansetilfredsstillelse. Ønsket om at blive Kṛṣṇa-bevidst er med andre ord virkelig frihed for ønsker. At forstå sin faktiske position som Kṛṣṇas evige tjener uden fejlagtigt at påstå, at denne materielle krop er én selv, og uden falsk at hævde at eje noget som helst i verden, er det perfekte niveau af Kṛṣṇa-bevidsthed. Den, der befinder sig på dette fuldendte stade, ved, at fordi Kṛṣṇa er ejeren af alt, skal alt anvendes på Kṛṣṇas tilfredsstillelse. Arjuna ville ikke kæmpe for sin egen sansetilfredsstillelses skyld, men da han blev helt Kṛṣṇa-bevidst, kæmpede han alligevel, for Kṛṣṇa ønskede, at han skulle gøre det. For sig selv havde han intet ønske om at kæmpe, men for Kṛṣṇas skyld kæmpede samme Arjuna efter bedste evne. Virkelig at være fri for ønsker er at ønske Kṛṣṇas tilfredsstillelse og ikke et kunstigt forsøg på at udslette alle ønsker. Det levende væsen kan ikke være foruden ønsker eller uden sanser, men han er nødt til at ændre naturen af sine ønsker. En person uden materielle ønsker ved helt sikkert, at alt tilhører Kṛṣṇa (īśāvāsyam idaṁ sarvam, Īśopaniṣad 1), og derfor påberåber han sig ikke på falsk vis ejerskab over noget. Denne transcendentale forståelse er baseret på selverkendelse, nemlig fuld kendskab til, at hvert eneste levende væsen i åndelig identitet er en evig uadskillelig del af Kṛṣṇa, og at det levende væsens evige position aldrig er på niveau med Kṛṣṇa eller overgår Ham. Denne Kṛṣṇa-bevidste forståelse er det grundlæggende princip for virkelig fred.