Skip to main content

TEXT 66

TEXT 66

Tekstas

Verš

nāsti buddhir ayuktasya
na cāyuktasya bhāvanā
na cābhāvayataḥ śāntir
aśāntasya kutaḥ sukham
nāsti buddhir ayuktasya
na cāyuktasya bhāvanā
na cābhāvayataḥ śāntir
aśāntasya kutaḥ sukham

Synonyms

Synonyma

na asti — negali būti; buddhiḥ — transcendentinis intelektas; ayuktasya — to, kuris nesusijęs (su Kṛṣṇoṣ sąmone); na — ne; ca — ir; ayuktasya — neturinčio Kṛṣṇos sąmonės; bhāvanā — sutelktas protas (laimėje); na — ne; ca — ir; abhāvayataḥ — neįsitvirtinusio; śāntiḥ — ramybė; aśāntasya — neramiam; kutaḥ — kur; sukham — laimė.

na asti — nemůže být; buddhiḥ — transcendentální inteligence; ayuktasya — toho, kdo není spojený (vědomím Kṛṣṇy); na — ne; ca — a; ayuktasya — toho, komu se nedostává vědomí Kṛṣṇy; bhāvanā — ustálená mysl (ve štěstí); na — ne; ca — a; abhāvayataḥ — toho, kdo se neustálil; śāntiḥ — klid; aśāntasya — neklidného; kutaḥ — kde je; sukham — štěstí.

Translation

Překlad

Kas [per Kṛṣṇos sąmonę] nesusijęs su Aukščiausiuoju, tas neturi nei transcendentinio intelekto, nei sutelkto proto – o be jų neįmanoma ramybė. O be ramybės ar galima laimė?

Ten, kdo není spojen s Nejvyšším (skrze vědomí Kṛṣṇy), nemůže mít ani transcendentální inteligenci, ani ustálenou mysl, bez nichž nelze dosáhnout klidu. A jak by mohlo bez klidu být nějaké štěstí?

Purport

Význam

KOMENTARAS: Neišsiugdžiusiam Kṛṣṇos sąmonės ramybė nepasiekiama. Tai patvirtinama penktame skyriuje (5.29) – tikrąją ramybę tegalima patirti suvokus, kad visais teigiamais aukų atnašavimo ir askezės rezultatais mėgaujasi tiktai Kṛṣṇa, kad Jis – visų visatos apraiškų savininkas ir tikrasis visų gyvųjų esybių draugas. Todėl to, kuris neišsiugdė Kṛṣṇos sąmonės, protas neranda galutinio tikslo. Nerimastis kankina, kai nežinomas galutinis tikslas, o kai tampa aišku, kad Kṛṣṇa yra besimėgaujantis subjektas, visa ko savininkas ir visų mūsų draugas – tada, protui nurimus, galima patirti ramybę. Todėl nesiejantis savo veiklos su Kṛṣṇa iš tikrųjų visada būna nelaimingas ir neturi ramybės, net jeigu jam ir pavyksta sukurti ramybės bei dvasinio tobulėjimo regimybę. Jau pati Kṛṣṇos sąmonė – ramybės buveinė, kurią galima pasiekti tiktai per ryšį su Kṛṣṇa.

Dokud živá bytost nemá vědomí Kṛṣṇy, nemůže žít v klidu. V páté kapitole (5.29) je to doloženo — skutečného klidu může dosáhnout, až bude vědět, že Kṛṣṇa jediný si užívá všech výsledků obětí a askeze, je vlastníkem všech vesmírů a skutečným přítelem všech živých bytostí. Jestliže si tedy někdo není vědom Kṛṣṇy, jeho mysl nemůže mít konečný cíl. Nepokoj každý zažívá proto, že postrádá konečný cíl, ale když si je někdo jistý, že Kṛṣṇa je poživatelem, vlastníkem a přítelem všech a všeho, pak může — s ustálenou myslí — přivodit klid. Ten, kdo jedná bez vztahu s Kṛṣṇou, je tedy vždy plný úzkosti a nenachází klid, ani kdyby sebevíce předstíral vyrovnanost a duchovní pokrok. Vědomí Kṛṣṇy je stav klidu, který se projeví sám od sebe a kterého lze dosáhnout jedině ve vztahu s Kṛṣṇou.