TEXT 63
TEXT 63
Tekstas
Texte
sammohāt smṛti-vibhramaḥ
smṛti-bhraṁśād buddhi-nāśo
buddhi-nāśāt praṇaśyati
sammohāt smṛti-vibhramaḥ
smṛti-bhraṁśād buddhi-nāśo
buddhi-nāśāt praṇaśyati
Synonyms
Synonyms
krodhāt: de la colère; bhavati: vient; sammohaḥ: l’illusion parfaite; sammohāt: de l’illusion; smṛti: de la mémoire; vibhramaḥ: la confusion; smṛti-bhraṁśāt: quand la mémoire est égarée; buddhi-nāśaḥ: la perte de l’intelligence; buddhi-nāśāt: et de la perte de l’intelligence; praṇaśyati: on tombe.
Translation
Translation
Pyktis visiškai paklaidina, o paklydimas aptemdo atmintį. Kai atmintis aptemsta, dingsta intelektas, o dingus intelektui vėl puolama į materijos liūną.
La colère appelle l’illusion, qui elle-même entraîne l’égarement de la mémoire. Or, quand la mémoire s’égare, l’intelligence se perd, et l’on choit alors à nouveau dans le bourbier de l’existence matérielle.
Purport
Purport
KOMENTARAS: Śrīla Rūpa Gosvāmis mums nurodo:
Śrīla Rūpa Gosvāmī nous a donné les directives suivantes:
hari-sambandhi-vastunaḥ
mumukṣubhiḥ parityāgo
vairāgyaṁ phalgu kathyate
hari-sambandhi-vastunaḥ
mumukṣubhiḥ parityāgo
vairāgyaṁ phalgu kathyate
(„Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ 1.2.258)
(Bhakti-rasāmṛta-sindhu 1.2.258)
Ugdant Kṛṣṇos sąmonę aiškėja, kad viską galima panaudoti Viešpaties tarnystei. Neišmanantys Kṛṣṇos sąmonės dirbtinai mėgina išvengti materialių objektų. Nors jie ir trokšta išsivaduoti iš materijos nelaisvės, tobulo atsižadėjimo pakopos nepasiekia. Tariamas jų atsižadėjimas vadinasi phalgu, nepilnavertis. O tas, kuris jau pasiekė Kṛṣṇos sąmonę, žino, kaip viską panaudoti tarnaujant Viešpačiui, todėl jis netampa materialios sąmonės auka. Pavyzdžiui, impersonalistas mano, kad Viešpats, arba Absoliutas, būdamas beasmenis negali valgyti. Impersonalistas stengiasi atsisakyti gardžių patiekalų, o bhaktas supranta, jog Kṛṣṇa – aukščiausiasis besimėgaujantis subjektas, kad Jis valgo viską, kas su pasiaukojimu Jam pasiūloma. Todėl, paaukojęs gardų maistą Viešpačiui, bhaktas vaišinasi jo likučiais, kurie vadinasi prasādam. Taip viskas sudvasinama ir nelieka pavojaus nupulti. Kṛṣṇą įsisąmoninęs bhaktas valgo prasādam, tuo tarpu nebhaktas atsisako maisto, laikydamas jį materialiu. Dirbtinis atsižadėjimas trukdo impersonalistui džiaugtis gyvenimu. Dėl šios priežasties pakanka protui šiek tiek susijaudinti, ir toks žmogus vėl smunka į materialios būties liūną. Sakoma, kad netgi tada, kai tokia siela išsivaduoja, ji vėl patiria nuopuolį, nes neturi pasiaukojimo tarnystės paramos.
En devenant conscient de Kṛṣṇa, on apprend que tout peut être utilisé au service du Seigneur. Le spiritualiste à qui la conscience de Kṛṣṇa fait défaut tente artificiellement d’éviter le contact avec les objets matériels. Cependant, malgré son désir de se libérer de la prison matérielle, il n’atteint pas la perfection du renoncement. Son soi-disant renoncement est phalgu, ou de moindre importance. Par contre, celui qui est conscient de Kṛṣṇa sait comment tout mettre au service du Seigneur, et ainsi comment ne pas être victime du matérialisme.
Un impersonnaliste, par exemple, considère le Seigneur, l’Absolu, comme impersonnel, et donc incapable de manger. Aussi, tandis que l’impersonnaliste se prive de tout aliment savoureux, le dévot, sachant que Kṛṣṇa est le bénéficiaire de tous les plaisirs du monde et qu’Il mange tout ce qui Lui est offert avec dévotion, offre des mets succulents au Seigneur et en honore ensuite les restes, appelés prasādam. De cette façon, comme tout est spiritualisé, le dévot ne risque pas de choir. Le dévot prend le prasādam en étant conscient de Kṛṣṇa, tandis que le non-dévot le rejette comme s’il s’agissait d’un objet matériel. À cause de son faux renoncement, l’impersonnaliste ne peut jouir de la vie, si bien que la moindre agitation mentale le replonge dans le bourbier de l’existence matérielle. Même s’il atteint la libération, il retombera, n’ayant pas le soutien du service dévotionnel.