TEXT 60

Tekstas

Texte

yatato hy api kaunteya
puruṣasya vipaścitaḥ
indriyāṇi pramāthīni
haranti prasabhaṁ manaḥ

Synonyms

yatataḥ — besistengiančio; hi — tikrai; api — nors; kaunteya — o Kunti sūnau; puruṣasya — žmogaus; vipaścitaḥ — žinių dėka gebančio atskirti; indriyāṇi — juslės; pramāthīni — sužadintos; haranti — nubloškia; prasabham — jėga; manaḥ — protą.

yatataḥ: alors qu’il fait des efforts; hi: certes; api: en dépit de; kaunteya: ô fils de Kuntī; puruṣasya: de l’homme; vipaścitaḥ: plein de discernement; indriyāṇi: les sens; pramāthīni: agitant; haranti: jettent; prasabham: de force; manaḥ: le mental.

Translation

Juslės tokios stiprios ir veržlios, o Arjuna, kad per prievartą užvaldo net įžvalgaus, besistengiančio jas valdyti žmogaus protą.

Les sens sont si puissants et impétueux, ô Arjuna, qu’ils vont jusqu’à ravir le mental de l’homme de discernement qui s’efforce de les maîtriser.

Purport

KOMENTARAS: Daug išminčių, filosofų bei transcendentalistų bando nugalėti savo jusles, tačiau nepaisant jų pastangų, kartais ir didžiausi jų dėl neramaus proto tampa materialių juslinių malonumų aukomis. Net Viśvāmitrą, didį išminčių ir tobulą yogą, suvedžiojo moteris – Menakā, nors jis ir stengėsi pažaboti jusles rūsčiomis askezėmis bei yogos praktika. Pasaulio istorija žino daugybę analogiškų atvejų. Taigi, visiškai neįsisąmoninus Kṛṣṇos, labai sunku suvaldyti protą ir jusles. Nesutelkus proto į Kṛṣṇą, neįmanoma atsisakyti materialios veiklos. Didis šventasis ir bhaktas Śrī Yāmunācārya patvirtina tai praktiniu pavyzdžiu. Jis sako:

Nombreux sont les puissants érudits, philosophes et spiritualistes qui tentent de maîtriser leurs sens et qui, à cause de l’instabilité du mental, se voient retomber parfois sous leur emprise. Même Viśvāmitra, grand sage et parfait yogī, succomba aux plaisirs de la chair avec Menakā, en dépit de sa pratique du yoga et de ses rudes austérités pour dompter ses sens. Et bien sûr, on pourrait dénombrer mille cas semblables dans l’histoire du monde. Car il est très difficile de dominer le mental et les sens quand on n’est pas pleinement conscient de Kṛṣṇa. De fait, à moins de tourner ses pensées vers Kṛṣṇa, il est impossible d’abandonner ses habitudes matérielles. Śrī Yāmunācārya, dévot et grand saint, nous en donne un exemple concret:

yad-avadhi mama cetaḥ kṛṣṇa-pādāravinde
nava-nava-rasa-dhāmany udyataṁ rantum āsīt
tad-avadhi bata nārī-saṅgame smaryamāne
bhavati mukha-vikāraḥ suṣṭhu niṣṭhīvanaṁ ca

„Nuo tos akimirkos, kai mano protas ėmė tarnauti Viešpaties Kṛṣṇos lotosinėms pėdoms, ir kai tarnaudamas patiriu vis stiprėjančią transcendentinę palaimą, užtenka pagalvoti apie lytinį gyvenimą su moterimi – nusipurtau tos minties ir nusispjaunu.“

« Depuis que j’ai l’esprit occupé au service des pieds pareils-au-lotus de Kṛṣṇa, j’éprouve une joie transcendantale toujours nouvelle, et chaque fois que la pensée d’un rapport charnel avec une femme me vient à l’esprit, tout mon être s’en détourne et je crache de dégoût. »

Kṛṣṇos sąmonė – tokia transcendentiškai puiki, kad materialūs malonumai savaime praranda patrauklumą. Tai tas pat, kaip alkstančiam numalšinti alkį iki valios privalgant sočių valgių. Mahārāja Ambarīṣa įveikė didį yogą Durvāsą Munį irgi vien todėl, kad savo protą buvo sutelkęs į Kṛṣṇos sąmonę (sa vai manaḥ kṛṣna-padāravindayor vacāṁsi vaikuṇṭḥa- guṇānuvarṇane).

Mahārāja Ambarīṣa aussi, grâce à son absorption dans la conscience de Kṛṣṇa, put vaincre les assauts du grand yogī Durvāsā Muni (sa vai manaḥ kṛṣṇa-padāravindayor vacāṁsi vaikuṇṭha-guṇānuvarṇane). La conscience de Kṛṣṇa est si sublime qu’automatiquement les plaisirs matériels perdent leur attrait et on ressent la plénitude qu’éprouve l’affamé une fois repu.