TEXT 59

Tekstas

Tekst

viṣayā vinivartante
nirāhārasya dehinaḥ
rasa-varjaṁ raso ’py asya
paraṁ dṛṣṭvā nivartate

Synonyms

viṣayāḥ — nuo juslinio malonumo objektų; vinivartante — įpranta susilaikyti; nirāhārasya — apribojimais; dehinaḥ — įkūnytas; rasa-varjam — atsisakydamas skonio; rasaḥ — malonumo skonis; api — nors ir yra; asya — jo; param — daug aukštesnius dalykus; dṛṣṭvā — patirdamas; nivartate — liaujasi.

viṣayāḥ — sansenydelsesgenstandene; vinivartante — skal praktisere afholdelse fra; nirāhārasya — gennem negative restriktioner; dehinaḥ — for den legemliggjorte; rasa-varjam — opgivelse af smagen; rasaḥ — en følelse af nydelse; api — skønt der er; asya — hans; param — langt bedre ting; dṛṣṭvā — ved at have erfaret; nivartate — han ophører med.

Translation

Įkūnyta siela gali susilaikyti nuo juslinių malonumų, bet skonis juslių objektams išlieka. Tačiau patyrusi tobulesnį skonį ji pažaboja potraukį juslių objektams ir įgyja tvirtą sąmonę.

Den legemliggjorte sjæl kan afholdes fra sansenydelse, selv om smagen for sanseobjekter består. Men afholder man sig fra sansenydelse ved at opleve en højere smag, bliver man fast forankret i sin bevidsthed.

Purport

KOMENTARAS: Nepasiekus transcendentinio būvio, juslinių malonumų atsisakyti neįmanoma. Riboti juslinius malonumus taisyklėmis yra tas pats, kas drausti ligoniui tam tikrus valgius. Pacientui nepatinka tie draudimai, be to, valgių skonis jį ir toliau traukia. Juslės irgi ribojamos taikant tam tikrą dvasinį metodą, pavyzdžiui, aṣṭāṅga-yogą, sudarytą iš yamos, niyamos, āsanos, prāṇāyāmos, pratyāhāros, dhārāṇos, dhyānos etc. Tai rekomenduojama menkos nuovokos žmonėms, nežinantiems nieko geresnio. Tačiau tam, kuris puoselėdamas Kṛṣṇos sąmonę patyrė Aukščiausiojo Viešpaties Kṛṣṇos grožį, apkarsta tai, kas negyva, materialu. Todėl apribojimai yra skirti dvasinį tobulėjimą menkai teišmanantiems neofitams, be to, jie tinka tik iki žmogus nepajaučia skonio Kṛṣṇos sąmonės praktikai. Tikrai įsisąmoninus Kṛṣṇą, savaime išnyksta polinkis blankybėms.

FORKLARING: Hvis man ikke er transcendentalt situeret, er det ikke muligt at holde inde med sansenydelse. At afholde sanserne fra sansenydelse gennem regler og forskrifter er noget i retning af at afholde et sygt menneske fra bestemte former for mad. Patienten bryder sig imidlertid ikke om disse forbud eller mister sin smag for mad. På samme måde anbefales sanserestriktioner igennem en eller anden åndelig proces som aṣṭāṇga-yoga i form af yama, niyama, āsana, prāṇāyāma, pratyāhāra, dhāraṇā, dhyāna og samādhi for mindre intelligente personer, der ikke ved bedre. Men den, der har smagt den Højeste Herre, Kṛṣṇas, skønhed i løbet af sit fremskridt i Kṛṣṇa-bevidsthed, har ikke længere smag for døde materielle ting. Restriktioner er der således for de mindre intelligente begyndere i åndeligt liv, men restriktionerne har kun værdi, indtil man virkelig har smag for Kṛṣṇa-bevidsthed. Når man rent faktisk er Kṛṣṇa-bevidst, mister man automatisk sin smag for blege ting.