Skip to main content

TEXT 56

第56節

Tekstas

テキスト

duḥkheṣv anudvigna-manāḥ
sukheṣu vigata-spṛhaḥ
vīta-rāga-bhaya-krodhaḥ
sthita-dhīr munir ucyate
ドゥケヘシュヴァヌドヴィグナマナー
シュケシュヴィガタスプラハ
ヴィータラーガバヤクロダハ
スティタディールムニルチャテ

Synonyms

Synonyms

duḥkheṣu — trejopų kančių; anudvigna-manāḥ — nesujaudintu protu; sukheṣu — laimės; vigata-spṛhaḥ — nesudomintas; vīta — be; rāga — prisirišimų; bhaya — baimės; krodhaḥ — ir pykčio; sthita-dhīḥ — kurio protas tvirtas; muniḥ — išminčiumi; ucyate — vadinamas.

duḥkheṣu — 三種類の苦しみにおいて; anudvigna-manāḥ —心がかき乱されることなく; sukheṣu — 幸福なとき;vigata-spṛhaḥ —興味を持たず; vīta — ~から自由である; rāga —執着; bhaya —恐れ; krodhaḥ — そして怒り;sthita-dhīḥ —不動の心の(人); muniḥ — 聖者; ucyate — ~と呼ばれる

Translation

Translation

Kieno proto nesudrumsčia net trejopos kančios, kas nedžiūgauja laimėje, kas atsikratė prisirišimo, baimės bei pykčio, tas vadinamas tvirto proto išminčiumi.

三重の逆境に処して心を乱さず順境にあって決しておごらず執着と恐れと怒りを捨てた人を不動心の聖者(スティタ・ディール・ムニ)と呼ぶ

Purport

Purport

KOMENTARAS: Munis yra tas, kuris sugeba sužadinti savo protą įvairiais spekuliatyviais samprotavimais, bet neprieina tikrų išvadų. Sakoma, kad kiekvienas munis turi savitą požiūrį, ir jei vieno munio pozicija nesiskiria nuo visų kitų, jis nėra munis tikrąja to žodžio prasme. Na cāsāv ṛṣir yasya mataṁ na bhinnam („Mahābhārata“, Vana-parva 313.117). Tačiau sthita-dhīr munis, apie kurį čia kalba Viešpats, skiriasi nuo įprasto munio. Sthita-dhīr munis niekada neužmiršta Kṛṣṇos, nes jis išsėmė visas savo proto spekuliacijų galias. Jis vadinasi praśānta-niḥśeṣa-mano-rathāntara („Stotra-ratna“ 43) – tai reiškia, kad jis pranoko spekuliatyvių samprotavimų lygį ir priėjo išvadą, kad Viešpats Śrī Kṛṣṇa, arba Vāsudeva, yra viskas (vāsudevaḥ sarvam iti sa mahātmā su-durlabhaḥ). Toks žmogus vadinamas muniu su pastoviu protu. Jis yra visiškos Kṛṣṇos sąmonės, ir jo nesudrumsčia trejopų kančių antplūdžiai, nes visas savo negandas jis suvokia kaip Viešpaties malonę ir mano, kad dėl savo ankstesnių piktybių jis vertas dar didesnių vargų. Jis mato, kad Viešpaties malone jo vargai sumažėjo iki minimumo. Analogiškai ir savo laimės priežastis jis kildina iš Viešpaties malonės, nes jaučiasi tos laimės nevertas. Jis suvokia, kad tiktai Viešpaties malonės dėka jam sudarytos palankios sąlygos geriau tarnauti Viešpačiui. Tarnaudamas Viešpačiui, jis visada drąsus ir aktyvus, jo neveikia prisirišimas bei pasibjaurėjimas. Prisirišimas – tai daiktų naudojimas jusliškai pasitenkinti, o atsižadėjimas – tokio prisirišimo priešingybė. Tačiau tas, kuris tvirtai laikosi Kṛṣṇos sąmonės, nei prisiriša prie ko, nei vengia, nes jo gyvenimas paskirtas tarnauti Viešpačiui. Todėl jis nepyksta, jeigu jo pastangos neatneša sėkmės. Visada – ir sėkmėje, ir nesėkmėje – Kṛṣṇą įsisąmoninusio žmogaus ryžtas tvirtas.

 ムニというのは、さまざまな哲学的理論を心の中で思い巡らして、自分の心をかきたてる人、という意味です。別に結論を出す必要もありません。ですから、どのムニもそれぞれ異なった見解を持っています。ほかのムニと違った意見を持っているのが条件であり、私はあなたと同じ考えです、などという人は、ムニの資格がありません。しかし、この節で主が語られている’スティタ・ディール・ムニ’という種類のムニは、普通のムニではありません。スティタ・ディール・ムニは、ありとあらゆる哲学的考察をして、それをすべて卒業したうえで、いまはクリシュナ意識に浸っている、というムニなのです。かれは”あらゆる空論を捨てて、クリシュナ意識に達した者”と呼ばれています。クリシュナ(またはヴァースデーヴァ)が、すべてのすべてであると悟った人のことです。ですから不動心のムニと称されます。クリシュナ意識に満たされている人は、三重の苦痛に襲われても、まったく心を乱しません。平然としています。三重とは、1、自然界からくるもの、天災地変その他。2、人間を含めた他の生物からくるもの。3、それから自分の肉体の弱さからくるもの、病気その他。この三種類のことです。不動心のムニは、どんな不幸や災難にあっても、それは主のお慈悲なのだと思って、ありがたく受け止めます。自分が過去に犯した罪のカルマとしては、もっともっと大きな苦痛を味わなければいけないのに、主のお慈悲によって、かくも最小限にとどまっているのだ、と考えます。また、何もかも順調にいって幸福な場合も、彼は主なる神のおかげだと思っています。自分はこんな快適な環境にいられるような値打ちのある人間ではないのに、と思って主のお恵みに心から感謝し、ご恩に報じるため、ますます主のお役に立とうと励むのです。主に仕えるに当たっては、常に積極的に思い切った行動をとり、しかも人や事物に執着せず、冷淡にもなりません。執着、または愛着は事物を自分の感覚満足のという面でのみとらえるから生じるのであり、冷淡とはそうした感情が全くないことです。しかしクリシュナ意識に心を置いている人は、愛着もせず冷淡でもありません。なぜなら、その人は生涯を、全生命を主に捧げているから――。したがって自分のしていることがうまく運ばなくても、決していらいらしたり腹を立てたりしません。クリシュナ意識の人は、常に着実であり、また決心をぐらつかせたりすることはないのです。