TEXT 54

Tekstas

Texte

arjuna uvāca
sthita-prajñasya kā bhāṣā
samādhi-sthasya keśava
sthita-dhīḥ kiṁ prabhāṣeta
kim āsīta vrajeta kim

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; sthita-prajñasya — to, kuris yra tvirtos Kṛṣṇos sąmonės; kā — kokia; bhāṣā — kalba; samādhi-sthasya — esančio transe; keśava — o Kṛṣṇa; sthita-dhīḥ — pasiekęs tvarią Kṛṣṇos sąmonę; kim — ką; prabhāṣeta — šneka; kim — kaip; āsīta — sėdi; vrajeta — vaikšto; kim — kaip.

arjunaḥ uvāca: Arjuna dit; sthita-prajñasya: de celui qui est fermement établi dans la conscience de Kṛṣṇa; kā: quel; bhāṣā: langage; samādhi-sthasya: de celui qui est en extase méditative; keśava: ô Kṛṣṇa; sthita-dhīḥ: celui qui est fixe dans la conscience de Kṛṣṇa; kim: comment; prabhāṣeta: parle; kim: comment; āsīta: reste immobile; vrajeta: marche; kim: comment.

Translation

Arjuna tarė: O Kṛṣṇa, kaip atpažinti tą, kurio sąmonė panirusi į transcendenciją? Kaip jis šneka ir kokia jo kalba? Kaip jis sėdi ir kaip vaikšto?

Arjuna dit: Ô Kṛṣṇa, à quoi reconnaît-on celui dont la conscience baigne ainsi dans la transcendance ? Comment parle-t-il et quel langage tient-il ? Comment s’assied-il et comment marche-t-il ?

Purport

KOMENTARAS: Kaip kiekvienam žmogui konkrečioje situacijoje būdingi tam tikri bruožai, taip Kṛṣṇą įsisąmoninusiam žmogui būdinga tam tikra kalbėsena, eisena, mąstysena, jausena etc. Kaip turtingame žmoguje pagal jam būdingus požymius atpažinsi turtuolį, ligotame – ligonį, kaip mokytam žmogui būdingi saviti požymiai, taip žmogus su transcendentine Kṛṣṇos sąmone atpažįstamas iš požymių, būdingų jo elgesiui. Tie ypatingi požymiai nurodomi „Bhagavad-gītoje“. Svarbiausia, kas rodo, kad žmogus įsisąmonino Kṛṣṇą – kalba, nes ji – pati pagrindinė bet kurio žmogaus savybė. Sakoma, kvailio nepažinsi, kol jis nekalba. Iš tiesų, sunku atpažinti kvailį, kol jis dailiai apsitaisęs, bet pakanka kvailiui atverti burną ir jis tuoj išsiduoda. Geriausiai Kṛṣṇos sąmonės žmogų charakterizuoja tai, kad jis kalba tiktai apie Kṛṣṇą ir su Juo susijusius dalykus. Po to savaime išryškėja ir kitos savybės, apie kurias pasakoja kiti posmai.

Tout homme a de par sa nature divers traits particuliers. On reconnaît, par exemple, un riche, un malade ou un érudit à certains signes distinctifs. Il en est de même pour un être conscient de Kṛṣṇa: il a sa façon particulière de parler, de marcher, de penser, de sentir, etc., que nous décrit la Bhagavad-gītā. Mais le plus important est sa façon de parler, car c’est là le signe distinctif de l’homme. Tant qu’il n’ouvre pas la bouche, un sot passe inaperçu, plus facilement encore s’il a bonne apparence, mais dès qu’il ouvre la bouche, il se trahit. La première caractéristique d’une personne consciente de Kṛṣṇa est qu’elle ne parle que de Lui ou de sujets ayant rapport à Lui. Les autres caractéristiques en découlent automatiquement, comme on le verra dans les versets suivants.