Skip to main content

TEXT 45

VERŠ 45

Tekstas

Verš

trai-guṇya-viṣayā vedā
nistrai-guṇyo bhavārjuna
nirdvandvo nitya-sattva-stho
niryoga-kṣema ātmavān
trai-guṇya-viṣayā vedā
nistrai-guṇyo bhavārjuna
nirdvandvo nitya-sattva-stho
niryoga-kṣema ātmavān

Synonyms

Synonyma

trai-guṇya — susijusi su trijų materialios gamtos guṇų; viṣayāḥ — dalykais; vedāḥ — Vedų raštija; nistrai-guṇyaḥ — transcendentalus trims materialios gamtos guṇoms; bhava — būk; arjuna — o Arjuna; nirdvandvaḥ — be dualizmo; nitya-sattva-sthaḥ — tyroje dvasinės egzistencijos būsenoje; niryoga-kṣemaḥ — nesiekdamas įgyti ar išsaugoti; ātma-vān — susitelkęs savajame „aš“.

trai-guṇya — patriace do troch kvalít hmotnej prírody; viṣayāḥ — o témach; vedāḥvedske písma; nistrai-guṇyaḥ — transcendentálny voči trom hmotným kvalitám; bhava — buď; arjuna — ó, Arjuna; nirdvandvaḥ — zbavený dualít; nitya-sattva-sthaḥ — vždy umiestnený v čistom stave duchovného bytia; niryoga-kṣemaḥ — zbavený všetkých myšlienok na zisk a ochranu; ātma-vān — pevne zakotvený v sebe.

Translation

Překlad

Vedos daugiausiai kalba apie tris materialios gamtos guṇas. O Arjuna, tapk transcendentalus guṇų atžvilgiu, laisvas nuo visų priešybių, atsisakyk siekių kažką laimėti ar išsaugoti šiame pasaulyje ir susitelk savajame „aš“.

Vedy sa prevažne zaoberajú témami, ktoré patria do troch kvalít hmotnej prírody. Povznes sa nad tieto tri kvality, ó, Arjuna, a buď voči nim transcendentálny. Osloboď sa od všetkých dualít, vzdaj sa všetkých túžob po zisku a ochrane a spoznaj svoje pravé „ja“.

Purport

Význam

KOMENTARAS: Materiali veikla – tai trijų materialios gamtos guṇų veiksmai ir jų atoveikiai. Ja siekiama kokių nors rezultatų, o tai ir yra mūsų vergijos materialiame pasaulyje priežastis. Vedos labai daug kalba apie karminę veiklą, kad padėtų plačiajai visuomenei tolydžio pakilti iš juslinio pasitenkinimo srities į transcendentinę plotmę. Viešpats Kṛṣṇa pataria Savo mokiniui ir draugui Arjunai pakilti iki transcendentinės Vedāntos filosofijos lygio, kurio pirmoji pakopa – brahma–jijñāsā, klausimai apie aukščiausiąją transcendenciją. Visos materialaus pasaulio gyvosios esybės nuožmiai kovoja už būvį. Viešpats, sukūręs materialų pasaulį, dovanojo joms Vedų išmintį ir nurodė, kaip gyventi ir ištrūkti iš materijos pančių. Kai baigiame juslinio pasitenkinimo veiklą – užverčiame karma-kāṇḍos skyrių, tuomet Upaniṣadų forma mums yra suteikiama dvasinio pažinimo galimybė. Upaniṣados – tai įvairių Vedų dalys, o „Bhagavad-gītā“ yra penktosios Vedos, „Mahābhāratos“ dalis. Upaniṣados žymi transcendentinio gyvenimo pradžią.

Všetky hmotné aktivity spolu s ich následkami sú riadené tromi kvalitami hmotnej prírody. Ich účelom je prinášať výsledky, a preto sú príčinou nášho otroctva v hmotnom svete. Ak sa Vedy zaoberajú predovšetkým hmotnými činnosťami, je to preto, aby ľudstvo postupne povzniesli na duchovnú úroveň. Kṛṣṇa radí Svojmu priateľovi a žiakovi Arjunovi, aby svoje vedomie povzniesol na transcendentálnu úroveň Vedānta-filozofie, ktorá sa začína otázkami týkajúcimi sa najvyššej transcendencie (athāto brahma-jijñāsā). Všetky živé bytosti v hmotnom svete veľmi ťažko zápasia o svoju existenciu. Po stvorení hmotného sveta im Pán dal vedsku múdrosť, v ktorej im radí, ako žiť, aby sa vyslobodili z hmotného otroctva. Po karma-kāṇḍskej časti Ved, ktorá pojednáva o činoch smerujúcich k dosiahnutiu hmotného pôžitku, ponúkajú písma v podobe Upaniṣad možnosť dosiahnuť duchovnú realizáciu. Upaniṣady patriace k rôznym Vedam, ako aj Bhagavad-gītā, ktorá je súčasťou piatej VedyMahābhāraty — znamenajú začiatok duchovného života.

Kol egzistuoja materialus kūnas, tol egzistuoja materialių guṇų sąlygojami veiksmai ir atoveikiai. Priešybių – laimės ir kančios, šalčio ir karščio – akivaizdoje reikia mokytis pakantumo, o išmokę tas priešybes pakęsti, atsikratome rūpesčių, susijusių su praradimu ir įgijimu. Toks transcendentinis lygmuo pasiekiamas visiškai išsiugdžius Kṛṣṇos sąmonę, kai visiškai pasikliaujama gera Kṛṣṇos valia.

Pokým jestvuje hmotné telo, jestvujú tiež akcie a reakcie troch kvalít hmotnej prírody. Človek sa musí naučiť znášať protiklady, ako šťastie a nešťastie, teplo a zima atď., a vyslobodiť sa tak z úzkosti, ktorú spôsobujú túžba po zisku a obava zo straty. Tento transcendentálny stav dosiahneme, ak sme si plne vedomí Kṛṣṇu a celkom závisíme od Jeho dobrej vôle.