Skip to main content

TEXT 45

TEXT 45

Tekstas

Tekst

trai-guṇya-viṣayā vedā
nistrai-guṇyo bhavārjuna
nirdvandvo nitya-sattva-stho
niryoga-kṣema ātmavān
trai-guṇya-viṣayā vedā
nistrai-guṇyo bhavārjuna
nirdvandvo nitya-sattva-stho
niryoga-kṣema ātmavān

Synonyms

Synonyms

trai-guṇya — susijusi su trijų materialios gamtos guṇų; viṣayāḥ — dalykais; vedāḥ — Vedų raštija; nistrai-guṇyaḥ — transcendentalus trims materialios gamtos guṇoms; bhava — būk; arjuna — o Arjuna; nirdvandvaḥ — be dualizmo; nitya-sattva-sthaḥ — tyroje dvasinės egzistencijos būsenoje; niryoga-kṣemaḥ — nesiekdamas įgyti ar išsaugoti; ātma-vān — susitelkęs savajame „aš“.

trai-guṇya — seotud materiaalse looduse kolme guṇaga; viṣayāḥ — teemal; vedāḥ — vedalik kirjandus; nistrai-guṇyaḥ — transtsendentaalne materiaalse looduse kolme guṇa suhtes; bhava — ole; arjuna — oo, Arjuna; nirdvandvaḥ — vaba kahesustest; nitya-sattva-sthaḥ — vaimse eksistentsi puhtas seisundis; niryoga-kṣemaḥ — vaba püüdlustest kasu saada ja olla kaitstud; ātma-vān — keskendunud oma tõelisele „minale".

Translation

Translation

Vedos daugiausiai kalba apie tris materialios gamtos guṇas. O Arjuna, tapk transcendentalus guṇų atžvilgiu, laisvas nuo visų priešybių, atsisakyk siekių kažką laimėti ar išsaugoti šiame pasaulyje ir susitelk savajame „aš“.

„Vedades" käsitletakse peamiselt materiaalse looduse kolme guṇat. Oo, Arjuna, saa kõigi nende kolme guṇa suhtes transtsendentaalseks ja vabane kõikidest kahesustest ja muredest saavutuste ja kindlustunde pärast. Keskendu oma tõelisele „minale".

Purport

Purport

KOMENTARAS: Materiali veikla – tai trijų materialios gamtos guṇų veiksmai ir jų atoveikiai. Ja siekiama kokių nors rezultatų, o tai ir yra mūsų vergijos materialiame pasaulyje priežastis. Vedos labai daug kalba apie karminę veiklą, kad padėtų plačiajai visuomenei tolydžio pakilti iš juslinio pasitenkinimo srities į transcendentinę plotmę. Viešpats Kṛṣṇa pataria Savo mokiniui ir draugui Arjunai pakilti iki transcendentinės Vedāntos filosofijos lygio, kurio pirmoji pakopa – brahma–jijñāsā, klausimai apie aukščiausiąją transcendenciją. Visos materialaus pasaulio gyvosios esybės nuožmiai kovoja už būvį. Viešpats, sukūręs materialų pasaulį, dovanojo joms Vedų išmintį ir nurodė, kaip gyventi ir ištrūkti iš materijos pančių. Kai baigiame juslinio pasitenkinimo veiklą – užverčiame karma-kāṇḍos skyrių, tuomet Upaniṣadų forma mums yra suteikiama dvasinio pažinimo galimybė. Upaniṣados – tai įvairių Vedų dalys, o „Bhagavad-gītā“ yra penktosios Vedos, „Mahābhāratos“ dalis. Upaniṣados žymi transcendentinio gyvenimo pradžią.

Kõik materiaalsed tegevused on seotud materiaalse looduse kolme guṇa mõju ja tagajärgedega. Need tegevused on suunatud karmalistele resultaatidele, mis seovadki elusolendit materiaalse maailmaga. „Vedades" räägitakse karmalistest tegevustest peamiselt selleks, et aidata inimestel meelte rahuldamise tasandilt järk-järgult transtsendentaalsele tasandile tõusta. Arjunale kui Jumal Kṛṣṇa õpilasele ja sõbrale soovitatakse tõsta end vedānta filosoofia transtsendentaalsele tasandile, mille alguseks on brahma- jijñāsā ehk küsimused kõigekõrgemast transtsendentsusest. Kõik elusolendid materiaalses maailmas võitlevad väga suurte jõupingutustega enese alalhoidmise nimel. Pärast materiaalse maailma loomist andis Jumal neile vedatarkused sellest, kuidas elada ja vabaneda materiaalse looduse köidikuist. Inimestele, kes on loobunud karma-kāṇḍast ehk tegevustest omaenese meeleliseks rahuldamiseks, antakse võimalus vaimseks eneseteadvustamiseks „Upaniṣadide" näol, mis on osa „Vedadest", samamoodi nagu „Bhagavad-gītā" on osa viiendast „Vedast", täpsemalt öeldes „Mahābhāratast". „Upaniṣadid" tähistavad transtsendentaalse elu algust.

Kol egzistuoja materialus kūnas, tol egzistuoja materialių guṇų sąlygojami veiksmai ir atoveikiai. Priešybių – laimės ir kančios, šalčio ir karščio – akivaizdoje reikia mokytis pakantumo, o išmokę tas priešybes pakęsti, atsikratome rūpesčių, susijusių su praradimu ir įgijimu. Toks transcendentinis lygmuo pasiekiamas visiškai išsiugdžius Kṛṣṇos sąmonę, kai visiškai pasikliaujama gera Kṛṣṇos valia.

Nii kaua kui eksisteerib materiaalne keha, eksisteerivad ka tegevused ja nende järelmõjud materiaalse looduse guṇades. Inimene peab õppima taluma selliseid kahesusi nagu õnn ja ahastus, soojus ja külmus, ning, muutudes ükskõikseks nende kahesuste suhtes, tuleb tal vabaneda muredest saavutuste ja kaotuste pärast. Sellise transtsendentaalse tasandini jõuab see, kes on saavutanud täieliku Kṛṣṇa teadvuse ning alistunud Kṛṣṇa tahtele.