TEXT 33

Tekstas

Texte

atha cet tvam imaṁ dharmyaṁ
saṅgrāmaṁ na kariṣyasi
tataḥ sva-dharmaṁ kīrtiṁ ca
hitvā pāpam avāpsyasi

Synonyms

atha — todėl; cet — jeigu; tvam — tu; imam — šią; dharmyam — kaip religinę pareigą; saṅgrāmam — kovą; na — ne; kariṣyasi — atliksi; tataḥ — tuomet; sva-dharmam — savo religinės pareigos; kīrtim — garbės; ca — taip pat; hitvā — netekęs; pāpam — atoveikį už nuodėmes; avāpsyasi — gausi.

atha: donc; cet: si; tvam: tu; imam: ce; dharmyam: comme un devoir religieux; saṅgrāmam: combat; na: ne pas; kariṣyasi: accomplis; tataḥ: alors; sva-dharmam: ton devoir religieux; kīrtim: la réputation; ca: aussi; hitvā: perdant; pāpam: la conséquence du péché; avāpsyasi: gagneras.

Translation

O jeigu tu nevykdysi savo religinės pareigos – nesikausi, tuomet dėl pareigos nepaisymo tikrai užsitrauksi nuodėmę ir sutepsi kario garbę.

Par contre, si tu ne livres pas combat conformément à ton devoir sacré, tu pécheras pour avoir manqué à tes obligations. Tu perdras, du coup, ta réputation de guerrier.

Purport

KOMENTARAS: Arjuna buvo garsus karys, o šlovę jis pelnė nugalėjęs daugelį didžiųjų pusdievių, net ir patį Viešpatį Śivą. Susikovęs su Viešpačiu Śiva, kuris persirengė medžiotoju, ir jį įveikęs, Arjuna suteikė malonumą Viešpačiui. Todėl gavo dovanų ginklą, kuris vadinasi pāśupata-astra. Visi žinojo, jog Arjuna – didis karys. Pats Droṇācārya palaimino jį ir apdovanojo ypatingu ginklu, kuriuo karys galėjo nukauti net ir savo mokytoją. Taigi daugelis didvyrių ir jo įtėvis dangaus karalius Indra įvertino jo sugebėjimą kautis. Tačiau jeigu Arjuna pasitrauktų iš kautynių lauko, jis ne tik neįvykdytų jam skirtos pareigos, bet prarastų šlovę bei gerą vardą ir tiesiu keliu keliautų į pragarą. Kitaip sakant, jis eitų į pragarą ne dėl to, kad dalyvavo kautynėse, bet todėl, kad jų vengė.

Arjuna est un guerrier de grand renom. Il a acquis sa notoriété en combattant plusieurs des plus grands devas, dont Śiva lui-même qui, déguisé en chasseur, le défia un jour. Très satisfait de sa vaillance, Śiva lui offrit l’arme pāśupata-astra. Tous connaissaient donc la valeur d’Arjuna. Droṇācārya, son maître d’armes, l’avait également béni jadis, et lui avait fait don d’une arme à laquelle lui-même ne pouvait faire face. Toutes ces grandes personnalités, comme son père géniteur Indra (le roi des planètes édéniques), se portaient garantes de sa valeur militaire. S’il abandonne le combat, non seulement il négligera son devoir de kṣatriya, mais il perdra en outre sa réputation et se tracera un sentier royal vers les planètes infernales. Ce n’est donc pas en combattant qu’il risquera l’enfer, mais au contraire en désertant le champ de bataille.