TEXT 33

Tekstas

Tekst

atha cet tvam imaṁ dharmyaṁ
saṅgrāmaṁ na kariṣyasi
tataḥ sva-dharmaṁ kīrtiṁ ca
hitvā pāpam avāpsyasi

Synonyms

atha — todėl; cet — jeigu; tvam — tu; imam — šią; dharmyam — kaip religinę pareigą; saṅgrāmam — kovą; na — ne; kariṣyasi — atliksi; tataḥ — tuomet; sva-dharmam — savo religinės pareigos; kīrtim — garbės; ca — taip pat; hitvā — netekęs; pāpam — atoveikį už nuodėmes; avāpsyasi — gausi.

atha — seepärast; cet — kui; tvam — sina; imam — seda; dharmyam — religioosse kohustusena; saṅgrāmam — võitlemist; na — ei; kariṣyasi — täida; tataḥ — siis; sva-dharmam — sinu religioosset kohustust; kīrtim — maine; ca — samuti; hitvā — kaotades; pāpam — patuse teo järelmõju; avāpsyasi — saavutad.

Translation

O jeigu tu nevykdysi savo religinės pareigos – nesikausi, tuomet dėl pareigos nepaisymo tikrai užsitrauksi nuodėmę ir sutepsi kario garbę.

Kui sa aga ei täida oma religioosset kohustust ning ei võitle, sooritad sa oma kohustuste eiramise läbi kahtlemata patuse teo ning kaotad sel moel võitleja maine.

Purport

KOMENTARAS: Arjuna buvo garsus karys, o šlovę jis pelnė nugalėjęs daugelį didžiųjų pusdievių, net ir patį Viešpatį Śivą. Susikovęs su Viešpačiu Śiva, kuris persirengė medžiotoju, ir jį įveikęs, Arjuna suteikė malonumą Viešpačiui. Todėl gavo dovanų ginklą, kuris vadinasi pāśupata-astra. Visi žinojo, jog Arjuna – didis karys. Pats Droṇācārya palaimino jį ir apdovanojo ypatingu ginklu, kuriuo karys galėjo nukauti net ir savo mokytoją. Taigi daugelis didvyrių ir jo įtėvis dangaus karalius Indra įvertino jo sugebėjimą kautis. Tačiau jeigu Arjuna pasitrauktų iš kautynių lauko, jis ne tik neįvykdytų jam skirtos pareigos, bet prarastų šlovę bei gerą vardą ir tiesiu keliu keliautų į pragarą. Kitaip sakant, jis eitų į pragarą ne dėl to, kad dalyvavo kautynėse, bet todėl, kad jų vengė.

Arjuna oli kuulus sõdalane, kes oli pälvinud kuulsust paljude võimsate pooljumalatega, sealhulgas isegi Śivaga võideldes. Jahimeheks maskeerunud Śivaga võideldes ning teda alistades valmistas ta Śivale rahuldust ning sai autasuks relva nimega pāśupata-astra. Kõik teadsid, et ta oli võimas sõdalane. Isegi Droṇācārya andis talle oma õnnistuse ja erakordse relva, millega oli võimalik tappa isegi oma õpetajat. Tema võimsust olid erinevate relvade kinkimise läbi tunnistanud paljud autoriteedid, sealhulgas tema tegelik isa Indra, taevaste kuningas. Kui ta oleks aga lahinguväljalt lahkunud, poleks ta sellega mitte üksnes ignoreerinud kṣatriya eriomaseid kohustusi, vaid kaotanud kogu oma kuulsuse ja hea nime ning valmistanud endale ette vaid kuningliku tee põrgusse. Teisisõnu läheks ta põrgusse mitte võitlemise, vaid sellest loobumise korral.