TEXT 33

Tekstas

Tekst

atha cet tvam imaṁ dharmyaṁ
saṅgrāmaṁ na kariṣyasi
tataḥ sva-dharmaṁ kīrtiṁ ca
hitvā pāpam avāpsyasi

Synonyms

atha — todėl; cet — jeigu; tvam — tu; imam — šią; dharmyam — kaip religinę pareigą; saṅgrāmam — kovą; na — ne; kariṣyasi — atliksi; tataḥ — tuomet; sva-dharmam — savo religinės pareigos; kīrtim — garbės; ca — taip pat; hitvā — netekęs; pāpam — atoveikį už nuodėmes; avāpsyasi — gausi.

atha — derfor; cet — hvis; tvam — du; imam — denne; dharmyam — religiøse; saṅgrāmam — kamp; na — ikke; kariṣyasi — udfører; tataḥ — da; sva-dharmam — din religiøse pligt; kīrtim — ry; ca — også; hitvā — efter at have mistet; pāpam — syndige reaktioner; avāpsyasi — vil du opnå.

Translation

O jeigu tu nevykdysi savo religinės pareigos – nesikausi, tuomet dėl pareigos nepaisymo tikrai užsitrauksi nuodėmę ir sutepsi kario garbę.

Hvis du derimod ikke gør din religiøse pligt og kæmper, vil du med sikkerhed pådrage dig synd for at have forsømt dine pligter, og således vil du miste dit ry som kriger.

Purport

KOMENTARAS: Arjuna buvo garsus karys, o šlovę jis pelnė nugalėjęs daugelį didžiųjų pusdievių, net ir patį Viešpatį Śivą. Susikovęs su Viešpačiu Śiva, kuris persirengė medžiotoju, ir jį įveikęs, Arjuna suteikė malonumą Viešpačiui. Todėl gavo dovanų ginklą, kuris vadinasi pāśupata-astra. Visi žinojo, jog Arjuna – didis karys. Pats Droṇācārya palaimino jį ir apdovanojo ypatingu ginklu, kuriuo karys galėjo nukauti net ir savo mokytoją. Taigi daugelis didvyrių ir jo įtėvis dangaus karalius Indra įvertino jo sugebėjimą kautis. Tačiau jeigu Arjuna pasitrauktų iš kautynių lauko, jis ne tik neįvykdytų jam skirtos pareigos, bet prarastų šlovę bei gerą vardą ir tiesiu keliu keliautų į pragarą. Kitaip sakant, jis eitų į pragarą ne dėl to, kad dalyvavo kautynėse, bet todėl, kad jų vengė.

FORKLARING: Arjuna var en berømt kriger, og han var blevet berømt ved at kæmpe mod mange store halvguder indbefattet selveste Herren Śiva. Efter at Arjuna havde kæmpet mod og besejret Herren Śiva i dennes forklædning som en jæger, tilfredsstillede Arjuna Herren Śiva så meget, at han belønnede Arjuna med våbnet, der kaldes pāśupata-astra. Alle var klar over, at han var en stor kriger. Selv Droṇācārya havde velsignet og belønnet ham med et særligt våben, der tilmed kunne dræbe hans egen lærer. Han var således blevet hædret med så mange militære udmærkelser af mange autoriteter inklusive sin adoptivfader, Indra, himmelens konge. Hvis han imidlertid forlod slaget, ville han ikke blot forsømme sin givne pligt som kṣatriya, men også miste al hæder og ære og således bane vej lige lukt til helvede. Han ville med andre ord gå til helvede, ikke ved at gå i krig, men ved at trække sig ud af slaget.