Skip to main content

TEXT 32

TEXT 32

Tekstas

Texte

yadṛcchayā copapannaṁ
svarga-dvāram apāvṛtam
sukhinaḥ kṣatriyāḥ pārtha
labhante yuddham īdṛśam
yadṛcchayā copapannaṁ
svarga-dvāram apāvṛtam
sukhinaḥ kṣatriyāḥ pārtha
labhante yuddham īdṛśam

Synonyms

Synonyms

yadṛcchayā — savaime; ca — taip pat; upapannam — atvykę prie; svarga — dangaus planetų; dvāram — vartų; apāvṛtam — plačiai atvertų; sukhinaḥ — labai laimingi; kṣatriyāḥ — karališkojo luomo atstovai; pārtha — o Pṛthos sūnau; labhante — pasiekia; yuddham — mūšį; īdṛśam — kaip šis.

yadṛcchayā: venue spontanément; ca: aussi; upapannam: arrivés à; svarga: des planètes édéniques; dvāram: la porte; apāvṛtam: grande ouverte; sukhinaḥ: très heureux; kṣatriyāḥ: les membres de l’ordre royal; pārtha: ô fils de Pṛthā; labhante: obtiennent; yuddham: la guerre; īdṛśam: comme cela.

Translation

Translation

O Pārtha, laimingi tie kṣatriyai, kuriems netikėtai pasitaiko tokios kautynės, atveriančios jiems dangaus planetų vartus.

Heureux les kṣatriyas à qui s’offre incidemment l’occasion de combattre, ô Pārtha, car alors s’ouvre pour eux la porte des planètes de délices.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Vyriausias pasaulio mokytojas Viešpats Kṛṣṇa pasmerkia Arjunos nusiteikimą, kurį atspindi jo žodžiai: „Nieko gero nežada šitos kautynės. Dėl jų aš niekada neištrūksiu iš pragaro.“ Tik nieko neišmanydamas jis ir tegalėjo šitaip tvirtinti. Jis norėjo nenaudodamas prievartos vykdyti savo specifinę pareigą, tačiau tą kṣatriyą, kuris kautynėse ketina išvengti prievartos, galima pavadinti kvailiu. „Parāśara-smṛti“ – religijos įstatymų kodekse, kurį sudarė didysis išminčius Vyāsadevos tėvas Parāśara, pasakyta:

Kṛṣṇa, précepteur suprême de toute la création, condamne l’attitude d’Arjuna lorsque celui-ci déclare: « Je ne présage rien de bon de cette bataille, qui ne peut que nous mener en enfer. » Les propos d’Arjuna relèvent de l’ignorance. Il veut mêler la non-violence à l’accomplissement de son devoir propre, alors qu’un kṣatriya sur un champ de bataille ne peut, à moins de perdre la raison, opter pour la non-violence. Dans le Parāśara-smṛti, qui renferme les codes religieux promulgués par Parāśara (grand sage et père de Vyāsadeva), on trouve ces mots:

kṣatriyo hi prajā rakṣan
śastra-pāṇiḥ pradaṇḍayan
nirjitya para-sainyādi
kṣitiṁ dharmeṇa pālayet
kṣatriyo hi prajā rakṣan
śastra-pāṇiḥ pradaṇḍayan
nirjitya para-sainyādi
kṣitiṁ dharmeṇa pālayet

Kṣatriyo pareiga – ginti piliečius nuo visų negandų, ir jis turi naudoti prievartą, kai ji būtina palaikant įstatymus ir tvarką. Todėl jis privalo triuškinti priešiškų valdovų karius ir valdyti pasaulį pagal religijos principus.“

« Le kṣatriya a pour devoir de protéger les citoyens de toute difficulté. C’est pourquoi, dans le but de maintenir la loi et l’ordre, il doit, en certains cas, user de violence. Il est tenu de vaincre les armées des rois ennemis pour gouverner le monde sur la base des principes religieux. »

Gerai viską pasvėrus, Arjuna neturėjo jokio pagrindo trauktis iš kovos. Jeigu jis nugalės priešus – valdys karalystę, o jei mūšyje žus – pasikels į dangaus planetas, kurių vartai jam bus plačiai atverti. Šiaip ar taip, kautynės jam atneš tiktai naudą.

Quel que soit l’angle sous lequel il se place, Arjuna n’a aucune raison d’éviter le combat. Vainqueur, il obtiendra le royaume, et s’il est tué, il verra s’ouvrir pour lui les portes des planètes édéniques. Quoi qu’il arrive, combattre lui sera favorable.