TEXT 32

Tekstas

Text

yadṛcchayā copapannaṁ
svarga-dvāram apāvṛtam
sukhinaḥ kṣatriyāḥ pārtha
labhante yuddham īdṛśam

Synonyms

yadṛcchayā — savaime; ca — taip pat; upapannam — atvykę prie; svarga — dangaus planetų; dvāram — vartų; apāvṛtam — plačiai atvertų; sukhinaḥ — labai laimingi; kṣatriyāḥ — karališkojo luomo atstovai; pārtha — o Pṛthos sūnau; labhante — pasiekia; yuddham — mūšį; īdṛśam — kaip šis.

yadṛcchayā — by its own accord; ca — also; upapannam — arrived at; svarga — of the heavenly planets; dvāram — door; apāvṛtam — wide open; sukhinaḥ — very happy; kṣatriyāḥ — the members of the royal order; pārtha — O son of Pṛthā; labhante — do achieve; yuddham — war; īdṛśam — like this.

Translation

O Pārtha, laimingi tie kṣatriyai, kuriems netikėtai pasitaiko tokios kautynės, atveriančios jiems dangaus planetų vartus.

O Pārtha, happy are the kṣatriyas to whom such fighting opportunities come unsought, opening for them the doors of the heavenly planets.

Purport

KOMENTARAS: Vyriausias pasaulio mokytojas Viešpats Kṛṣṇa pasmerkia Arjunos nusiteikimą, kurį atspindi jo žodžiai: „Nieko gero nežada šitos kautynės. Dėl jų aš niekada neištrūksiu iš pragaro.“ Tik nieko neišmanydamas jis ir tegalėjo šitaip tvirtinti. Jis norėjo nenaudodamas prievartos vykdyti savo specifinę pareigą, tačiau tą kṣatriyą, kuris kautynėse ketina išvengti prievartos, galima pavadinti kvailiu. „Parāśara-smṛti“ – religijos įstatymų kodekse, kurį sudarė didysis išminčius Vyāsadevos tėvas Parāśara, pasakyta:

As supreme teacher of the world, Lord Kṛṣṇa condemns the attitude of Arjuna, who said, “I do not find any good in this fighting. It will cause perpetual habitation in hell.” Such statements by Arjuna were due to ignorance only. He wanted to become nonviolent in the discharge of his specific duty. For a kṣatriya to be on the battlefield and to become nonviolent is the philosophy of fools. In the Parāśara-smṛti, or religious codes made by Parāśara, the great sage and father of Vyāsadeva, it is stated:

kṣatriyo hi prajā rakṣan
śastra-pāṇiḥ pradaṇḍayan
nirjitya para-sainyādi
kṣitiṁ dharmeṇa pālayet

„Kṣatriyo pareiga – ginti piliečius nuo visų negandų, ir jis turi naudoti prievartą, kai ji būtina palaikant įstatymus ir tvarką. Todėl jis privalo triuškinti priešiškų valdovų karius ir valdyti pasaulį pagal religijos principus.“

“The kṣatriya’s duty is to protect the citizens from all kinds of difficulties, and for that reason he has to apply violence in suitable cases for law and order. Therefore he has to conquer the soldiers of inimical kings, and thus, with religious principles, he should rule over the world.”

Gerai viską pasvėrus, Arjuna neturėjo jokio pagrindo trauktis iš kovos. Jeigu jis nugalės priešus – valdys karalystę, o jei mūšyje žus – pasikels į dangaus planetas, kurių vartai jam bus plačiai atverti. Šiaip ar taip, kautynės jam atneš tiktai naudą.

Considering all aspects, Arjuna had no reason to refrain from fighting. If he should conquer his enemies, he would enjoy the kingdom; and if he should die in the battle, he would be elevated to the heavenly planets, whose doors were wide open to him. Fighting would be for his benefit in either case.