TEXT 30

Tekstas

Text

dehī nityam avadhyo ’yaṁ
dehe sarvasya bhārata
tasmāt sarvāṇi bhūtāni
na tvaṁ śocitum arhasi

Synonyms

dehī — materialaus kūno savininkas; nityam — amžinas; avadhyaḥ — nenužudomas; ayam — ši siela; dehe — kūne; sarvasya — kiekvieno; bhārata — o Bharatos aini; tasmāt — todėl; sarvāṇi — visų; bhūtāni — gyvųjų esybių (gimusių); na — niekada; tvam — tau; śocitum — sielvartauti; arhasi — verta.

dehī — the owner of the material body; nityam — eternally; avadhyaḥ — cannot be killed; ayam — this soul; dehe — in the body; sarvasya — of everyone; bhārata — O descendant of Bharata; tasmāt — therefore; sarvāṇi — all; bhūtāni — living entities (that are born); na — never; tvam — you; śocitum — to lament; arhasi — deserve.

Translation

O Bharatos aini, kūne esantysis – nenužudomas. Tad neverta sielotis dėl gyvųjų būtybių.

O descendant of Bharata, he who dwells in the body can never be slain. Therefore you need not grieve for any living being.

Purport

KOMENTARAS: Viešpats užbaigia Savo pamokymų apie nekintančią dvasinę sielą skyrių. Įvairiausiais aspektais apibūdindamas nemirtingą sielą, Viešpats Kṛṣṇa argumentuotai įrodo, kad ji – amžina, o kūnas – laikinas. Todėl Arjuna, kṣatriyas, privalo nevengti savo pareigos ir nesibaiminti, kad jo senelis Bhīṣma bei mokytojas Droṇa kautynėse žus. Pasikliaujant Śrī Kṛṣṇos autoritetu reikia tikėti, kad egzistuoja skirtinga nuo materialaus kūno siela, o ne tuo, kad jos nėra, ar kad gyvybės požymiai pasireiškia tam tikrame materijos raidos etape kaip cheminių medžiagų tarpusavio sąveikos pasekmė. Nors siela ir nemirtinga, jokiu būdu negalima skatinti prievartos. Kai prievarta iš tiesų būtina (sakykime, karo atveju), ją galima naudoti tiktai Viešpačiui leidus, teisėtai, o ne pačiam įsigeidus.

The Lord now concludes the chapter of instruction on the immutable spirit soul. In describing the immortal soul in various ways, Lord Kṛṣṇa establishes that the soul is immortal and the body is temporary. Therefore Arjuna as a kṣatriya should not abandon his duty out of fear that his grandfather and teacher – Bhīṣma and Droṇa – will die in the battle. On the authority of Śrī Kṛṣṇa, one has to believe that there is a soul different from the material body, not that there is no such thing as soul, or that living symptoms develop at a certain stage of material maturity resulting from the interaction of chemicals. Though the soul is immortal, violence is not encouraged, but at the time of war it is not discouraged when there is actual need for it. That need must be justified in terms of the sanction of the Lord, and not capriciously.