TEXT 3

Tekstas

Texte

klaibyaṁ mā sma gamaḥ pārtha
naitat tvayy upapadyate
kṣudraṁ hṛdaya-daurbalyaṁ
tyaktvottiṣṭha paran-tapa

Synonyms

klaibyam — silpnybė; mā sma — ne; gamaḥ — persiimk; pārtha — o Pṛthos sūnau; na — niekada; etat — ji; tvayi — tau; upapadyate — tinka; kṣudram — menką; hṛdaya — širdies; daurbalyam — silpnumą; tyaktvā — atmetęs; uttiṣṭha — pakilki; param-tapa — o priešų baudėjau.

klaibyam: l’impuissance; mā sma: ne pas; gamaḥ: cède à; pārtha: ô fils de Pṛthā; na: jamais; etat: ceci; tvayi: à toi; upapadyate: ne convient; kṣudram: piètre; hṛdaya: du cœur; daurbalyam: la faiblesse; tyaktvā: rejetant; uttiṣṭha: lève-toi; param-tapa: ô toi qui châties l’ennemi.

Translation

O Pṛthos sūnau, nepasiduoki žeminančiai negaliai. Ji tau nepritinka. Nugalėk šį širdies silpnumą ir pakilk, o priešų baudėjau.

Ô fils de Pṛthā, ne cède pas à cette impuissance avilissante qui ne te sied guère. Chasse de ton cœur cette piètre faiblesse et relève-toi, ô toi qui châties l’ennemi.

Purport

KOMENTARAS: Kṛṣṇa šiame posme į Arjuną kreipiasi „Pṛthos sūnau“. Pṛthā – Kṛṣṇos tėvo Vasudevos sesuo. Taigi Arjuną su Kṛṣṇa sieja kraujo giminystė. Jei kṣatriyo sūnus vengia kautynių, jis kṣatriyas tik vadinasi, o jeigu brahmano sūnus elgiasi nedorai, jis brahmanas taip pat tik pagal vardą. Tokie kṣatriyai ir brahmanai – neverti savo tėvų sūnūs. Taigi Kṛṣṇa nenori, kad ir Arjuna taptų nevertu kṣatriyo sūnumi. Arjuna buvo pats artimiausias Kṛṣṇos draugas, ir Kṛṣṇa jam tiesiogiai vadovavo sėdėdamas kovos vežime; jei Arjuna, nepaisydamas jam suteiktos garbės, pasitrauktų iš kovos lauko, jis pasielgtų negarbingai. Todėl Kṛṣṇa sako, kad toks Arjunos nusiteikimas daro jam gėdą. Arjuna galėtų prieštarauti, kad kovos su garbingiausiuoju Bhīṣma bei savo giminaičiais jis atsisakąs iš kilniadvasiškumo, tačiau Kṛṣṇos nuomone, tai paprasčiausias bailumas. Tokio netikro kilniadvasiškumo nepateisina jokie autoritetai. Todėl minėto kilniadvasiškumo arba vadinamo „smurto nenaudojimo“ turėtų atsisakyti tie, kuriems, kaip ir Arjunai, tiesiogiai vadovauja Kṛṣṇa.

En nommant Arjuna « fils de Pṛthā », Kṛṣṇa tient à souligner qu’ils sont tous deux unis par les liens du sang, puisque Pṛthā est la sœur de Vasudeva, Son père. Or, quand le fils d’un kṣatriya refuse le combat, ou quand le fils d’un brāhmaṇa agit de façon impie, on dit qu’ils n’ont de kṣatriya et de brāhmaṇa que le nom car ils se montrent indignes de leurs pères. Kṛṣṇa ne veut pas qu’Arjuna devienne le fils indigne d’un kṣatriya. Parce qu’il a l’immense privilège d’être l’ami le plus intime de Kṛṣṇa et de L’avoir comme conducteur de son char, Arjuna commettrait un acte infâme s’il renonçait au combat. Kṛṣṇa lui fait remarquer que son attitude va à l’encontre de sa nature. Arjuna aura beau objecter qu’il souhaite exercer sa magnanimité envers le très respectable Bhīṣma ou envers les siens, Kṛṣṇa n’y voit qu’une simple faiblesse de cœur. Comme cette générosité, cette prétendue non-violence n’est corroborée par aucune autorité, les hommes comme Arjuna doivent s’en défaire en suivant les directives du Seigneur, Kṛṣṇa.