TEXT 25

Tekstas

Texte

avyakto ’yam acintyo ’yam
avikāryo ’yam ucyate
tasmād evaṁ viditvainaṁ
nānuśocitum arhasi

Synonyms

avyaktaḥ — nematoma; ayam — ši siela; acintyaḥ — nesuvokiama; ayam — ši siela; avikāryaḥ — nekintama; ayam — ši siela; ucyate — pasakyta; tasmāt — todėl; evam — taip; viditvā — gerai žinodamas; enam — šią sielą; na — ne; anuśocitum — sielotis; arhasi — tau verta.

avyaktaḥ: invisible; ayam: cette âme; acintyaḥ: inconcevable; ayam: cette âme; avikāryaḥ: inchangeable; ayam: cette âme; ucyate: est dite; tasmāt: donc; evam: comme cela; viditvā: le sachant bien; enam: cette âme; na: ne pas; anuśocitum: de te lamenter sur; arhasi: tu mérites.

Translation

Pasakyta, kad siela nematoma, nesuvokiama ir nekintama. Tai žinant, nederėtų sielotis dėl kūno.

L’âme est dite invisible, inconcevable et immuable. Sachant cela, tu ne devrais pas t’apitoyer sur le corps.

Purport

KOMENTARAS: Kaip anksčiau buvo aiškinta, siela mūsų materialiais skaičiavimais tokia maža, kad jos nepamatysi net pačiu galingiausiu mikroskopu, todėl galima teigti, kad ji nematoma. O įrodyti sielos egzistavimą eksperimentiškai – neįmanoma. Vienintelis įrodymas – śruti, t.y. Vedų išmintis. Mes turime patikėti ta tiesa, nes nėra kito šaltinio, kuris padėtų paaiškinti egzistuojant sielą, nors mes ir juntame ją esant. Daug yra dalykų, kuriuos mums tenka pripažinti remiantis vien tik aukštesnio autoriteto liudijimu. Pavyzdžiui, be motinos niekas kitas nepasakys, kas tavo tėvas. Nėra kito patikimo šaltinio – tik motinos autoritetas. Taip ir Vedos – vienintelis šaltinis, kurį studijuodami mes galime suvokti sielą. Kitaip sakant, ji nepatiriama žmonių eksperimentinio mokslo pagalba. Siela – tai sąmonė, ji yra sąmoninga – toks kitas Vedų teiginys, ir mums belieka tik su juo sutikti. Skirtingai, negu kūnas, siela nesikeičia. Būdama amžinai nekintama, ji, palyginus su begaline Aukščiausiąja Siela, yra maža tarsi atomas. Aukščiausioji Siela – be galo didelė, o atomo dydžio siela – be galo maža. Taigi be galo maža siela, būdama nekintama, negali prilygti begalinei sielai – Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Kartojant šią mintį įvairiausiais variantais Vedose siekiama vieno – pabrėžti sielos sampratos pastovumą. Ta pati mintis vis kartojama, kad aptariamą klausimą suvoktume teisingai ir iki galo.

L’âme, telle que les versets précédents l’ont décrite, est de taille si infime que même le plus puissant de nos microscopes ne peut la déceler. Pour cette raison on la dit invisible. Son existence ne peut donc être attestée de façon expérimentale, mais par la seule sagesse védique, śruti. Nous devons accepter cette vérité comme un fait établi, puisque nous n’avons pas d’autre moyen de vérifier son existence, bien que, par la perception que nous en avons, sa présence dans le corps soit incontestable. Combien de choses ne devons-nous d’ailleurs pas accepter sur les seuls dires d’une autorité ? Nul ne contestera l’autorité de sa mère concernant l’existence et l’identité de son père, puisqu’il n’est d’autre preuve que sa parole. De même, seule l’étude des Védas nous permettra de comprendre la nature de l’âme. En d’autres termes, le savoir expérimental de l’homme ne peut donner accès à la connaissance de l’âme. L’âme est conscience et aussi consciente, disent les Védas. Nous devons accepter telle quelle cette assertion. Contrairement au corps, elle ne subit aucune transformation. Et, parce qu’elle est éternellement la même, l’âme infinitésimale demeure toujours un « atome » en comparaison de l’Âme Suprême infinie: elle ne peut jamais égaler Dieu. Les Védas exposent cette conception de l’âme en de nombreux endroits et de diverses manières afin de démontrer son authenticité. La répétition d’une idée est parfois nécessaire pour qu’on la comprenne sous tous ses aspects et sans la moindre ambiguïté.