TEXT 19

Tekstas

Texte

ya enaṁ vetti hantāraṁ
yaś cainaṁ manyate hatam
ubhau tau na vijānīto
nāyaṁ hanti na hanyate

Synonyms

yaḥ — tas, kuris; enam — šitą; vetti — žino kaip; hantāram — žudiką; yaḥ — tas, kuris; ca — taip pat; enam — šitą; manyate — galvoja esant; hatam — nužudytą; ubhau — abu; tau — jie; na — niekada; vijānītaḥ — žinantys; na — niekada; ayam — ši; hanti — žudo; na — nei; hanyate — žūva.

yaḥ: quiconque; enam: cela; vetti: connaît; hantāram: le tueur; yaḥ: quiconque; ca: aussi; enam: cela; manyate: pense; hatam: tué; ubhau: tous deux; tau: ils; na: jamais; vijānītaḥ: n’ont la connaissance; na: jamais; ayam: cela; hanti: tue; na: non plus; hanyate: est tué.

Translation

Žinojimo neturi nei tas, kuris mano, jog gyvoji esybė gali ką nors nužudyti, nei tas, kuris mano, kad ji pati gali būti nužudyta – nes „aš“ nei žudo, nei pats žūva.

Ceux qui pensent que l’âme peut donner la mort ou elle-même périr sont des ignorants; elle ne peut ni tuer ni être tuée.

Purport

KOMENTARAS: Privalome žinoti, kad įkūnyta gyvoji esybė nežūva, kai jos kūnas sužeidžiamas mirtinais ginklais. Dvasinė siela tokia maža, kad jos neįmanoma sunaikinti jokiu materialiu ginklu, ką akivaizdžiai parodys tolesni posmai. Jau dėl savo dvasinės prigimties gyvoji esybė negali būti nužudyta. Sunaikinti arba manyti esant sunaikinamą galima tik kūną. Suprantama, tai jokiu būdu nėra skatinimas žudyti. Vedose nurodyta: mā hiṁsyāt sarvā bhūtāni – niekada ir prieš nieką nenaudok smurto. Gyvosios esybės nemirtingumo irgi neturime suvokti taip, lyg būtų skatinama skersti gyvūnus. Savavališkas bet kokio kūno nužudymas vertas pasibjaurėjimo, ir už jį baudžia valstybės bei Viešpaties įstatymai. Tačiau Arjuna žudo ne tenkindamas savo įgeidžius, bet gindamas religijos principus.

Comprenons bien que lorsque quelqu’un est fatalement atteint par une arme, l’être dans le corps n’est pas tué. Comme le montreront les prochains versets, l’âme est si petite qu’aucune arme matérielle ne peut l’atteindre; de nature spirituelle, elle est immortelle. Seul le corps est sujet à la mort. Notons bien qu’un tel savoir n’a pas pour objet d’encourager le meurtre. Les Védas nous enjoignent de ne jamais user de violence envers autrui: mā hiṁsyāt sarvā bhūtāni. Savoir que l’être véritable ne meurt jamais n’autorise pas non plus l’abattage des animaux. Ôter la vie au corps sans autorisation scripturaire est un acte abominable punissable par les lois humaine et divine. Arjuna doit cependant tuer, mais pour sauvegarder les principes de la religion, et non arbitrairement.