AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS

DIX-HUITIÈME CHAPITRE

Atsižadėjimo tobulumas

Conclusion, la perfection du renoncement

TEXT 1:: Arjuna tarė: O tvirtaranki, o demono Keśio nugalėtojau, juslių valdove, aš noriu suvokti atsižadėjimo [tyāgos] ir gyvenimo atsižadėjus [sannyāsos] paskirtį.

TEXT 1:: Arjuna dit: Ô Toi dont les bras sont puissants, ô maître des sens, vainqueur du monstre Keśī, je souhaiterais connaître le but du renoncement [tyāga] ainsi que l’objet de l’ordre du renoncement [sannyāsa].

TEXT 2:: Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Atsisakyti veiklos, kurios pagrindas – materialūs troškimai, didžiųjų mokslo vyrų nuomone yra gyvenimas atsižadėjus [sannyāsa]. O visos veiklos rezultatų atsisakymą išmintingieji vadina atsižadėjimu [tyāga].

TEXT 2:: Dieu, la Personne Suprême, dit: Les grands érudits expliquent que l’ordre du renoncement [sannyāsa] commande de rejeter les actes motivés par le désir matériel. Quant au renoncement [tyāga], disent les sages, il consiste à abandonner les fruits de ses actes.

TEXT 3:: Kai kurie mokyti vyrai sako, kad visa karminė veikla ydinga, todėl reikia jos visiškai atsisakyti, o kiti išminčiai tvirtina, kad aukojimo, labdaros ir askezės niekada nedera atsisakyti.

TEXT 3:: Si certains sages affirment que toute action intéressée est mauvaise et doit être rejetée, d’autres soutiennent que les actes de sacrifice, de charité et de pénitence ne doivent jamais être délaissés.

TEXT 4:: O geriausias iš Bhāratų, dabar išgirsk Mano galutinę nuomonę apie atsižadėjimą. O tigre tarp žmonių, šventraščiai skelbia, jog atsižadėjimas yra trijų rūšių.

TEXT 4:: Ô meilleur des Bhāratas, à présent, écoute ce que Je pense, Moi, du renoncement. Les Écritures, ô tigre parmi les hommes, en distinguent trois sortes.

TEXT 5:: Nereikia atsisakyti aukojimo, labdaros ir askezės veiksmų – juos privalu atlikti. Nes išties aukų atnašavimas, labdara ir askezė apvalo net ir didžiąsias sielas.

TEXT 5:: On ne doit nullement renoncer aux actes de sacrifice, de charité et de pénitence. Il faut les accomplir car, en vérité, sacrifice, charité et pénitence purifient même les grandes âmes.

TEXT 6:: Tuos veiksmus, o Pṛthos sūnau, reikia atlikti be potraukio, nesitikint atpildo ir iš pareigos. Tokia galutinė Mano nuomonė.

TEXT 6:: Mais toutes ces pratiques doivent être suivies sans attachement et sans en attendre aucun fruit, simplement par sens du devoir, ô fils de Pṛthā. C’est là Ma conclusion.

TEXT 7:: Nevalia atsisakyti nurodytų pareigų. Kas iliuzijos apimtas atsisako vykdyti nurodytas pareigas, to atsižadėjimas, pasakyta, yra neišmanymo guṇos.

TEXT 7:: Jamais on ne doit renoncer aux devoirs prescrits. Le renoncement de celui qui les délaisse sous l’empire de l’illusion relève de l’ignorance.

TEXT 8:: Kas apleidžia nurodytas pareigas, jei jos vargina, ar bijodamas kūniškų nepatogumų, tas, pasakyta, atsižada veikiamas aistros guṇos. Tokie veiksmai niekada neatves į atsižadėjimo aukštumas.

TEXT 8:: Le renoncement de celui qui abandonne ses devoirs parce qu’il les trouve contraignants ou par crainte des désagréments qu’ils occasionnent, relève, lui, de la passion. Jamais un tel acte ne saurait conférer l’élévation qui résulte du renoncement.

TEXT 9:: O Arjuna, kas atlieka nurodytas pareigas vien todėl, kad jas reikia atlikti, kas atsisako potraukio materialiai veiklai ir veiklos rezultatams, to atsižadėjimas, pasakyta, yra dorybės guṇos.

TEXT 9:: Mais le renoncement de celui qui assume son devoir par simple obligation morale, sans aucun attachement pour leurs résultats et sans entretenir de contacts matériels, relève de la vertu, ô Arjuna.

TEXT 10:: Protingas, atsižadėjęs, dorybės guṇos veikiamas žmogus nei jaučia neapykantą nepalankiam darbui, nei turi potraukį palankiam, o dėl paties darbo, tai jam nekyla abejonių.

TEXT 10:: L’homme intelligent dont le renoncement procède de la vertu, qui n’éprouve pour sa tâche ni attraction ni aversion, qu’elle soit plaisante ou déplaisante, sait pertinemment ce qu’est l’action.

TEXT 11:: Juk išties visiškai atsisakyti veiklos įkūnytai būtybei neįmanoma. Todėl sakoma, jog kas atsižada savo veiklos vaisių, tas iš tiesų yra atsižadėjęs.

TEXT 11:: Il est en effet impossible pour un être incarné d’abandonner toute activité. Aussi dira-t-on que celui qui renonce aux fruits de ses actes est le vrai renonçant.

TEXT 12:: Kas neatsižada, tas po mirties ragauja trijų rūšių veiklos vaisius: geidžiamus, negeidžiamus ir mišrius. O tie, kurie stojo į atsižadėjimo kelią, nepatiria savo veiklos pasekmių nei džiaugsmo, nei kančios forma.

TEXT 12:: Les trois sortes de fruits de l’acte – désirable, indésirable et mixte – échoient après la mort à celui qui n’a pas renoncé. Le renonçant, par contre, n’aura ni à en jouir ni à en souffrir.

TEXT 13:: O tvirtaranki Arjuna, pasak Vedāntos, yra penkios priežastys, kurios lemia bet kokį veiksmą. Sužinoki dabar jas iš Manęs.

TEXT 13:: Ô Arjuna aux bras puissants, Je vais maintenant t’instruire des cinq facteurs de l’action que décrit le Vedānta.

TEXT 14:: Veiksmo vieta [kūnas], atlikėjas, skirtingos juslės, įvairių rūšių pastangos ir pagaliau Supersiela – tokie yra penki veiksmo faktoriai.

TEXT 14:: Les cinq facteurs de l’action sont le lieu [le corps], l’auteur, les différents sens, l’effort sous ses divers aspects et finalement l’Âme Suprême.

TEXT 15:: Ar veiksmas, kurį atlieka žmogus protu, kūnu ir kalba, būtų teisingas, ar neteisingas – jo priežastis visada yra šie penki faktoriai.

TEXT 15:: Tout acte, bon ou mauvais, que l’homme accomplit avec le corps, le mental ou la parole, procède de ces cinq facteurs.

TEXT 16:: Todėl tas, kuris mano, jog veikia vienas pats, ir neatsižvelgia į tuos penkis faktorius, be abejonės, nėra itin protingas ir nemato tikrosios dalykų esmės.

TEXT 16:: Ainsi, celui qui, ne prenant pas en considération les cinq facteurs de l’acte, se croit le seul agissant, ne fait certes pas montre d’une grande intelligence et n’est pas en mesure de voir les choses telles qu’elles sont.

TEXT 17:: Kas nesivadovauja klaidinga savimone, kieno intelektas neprisirišęs, tas ir žudydamas žmones šiame pasaulyje nežudo, o jo veiksmai jo nesupančioja.

TEXT 17:: Celui qui n’est pas motivé par le faux ego, dont l’intelligence ne s’abuse pas, tuât-il en ce monde, jamais ne tue. Jamais non plus ses actes ne le lient.

TEXT 18:: Žinojimas, pažinimo objektas ir pažįstantis subjektas – trys faktoriai, skatinantys veikti, o juslės, pats darbas ir veikėjas – trys sudedamosios veiksmo dalys.

TEXT 18:: La connaissance, l’objet de la connaissance et le connaissant sont les trois facteurs qui motivent l’action. Les sens, l’acte en soi et son auteur sont les trois constituants de l’action.

TEXT 19:: Tris materialios gamtos guṇas atitinka trijų rūšių žinojimas, veikla bei jos atlikėjai. Paklausyk, Aš juos apibūdinsiu.

TEXT 19:: Aux trois modes d’influence de la nature matérielle correspondent trois sortes de savoir, d’acte et d’auteur de l’acte. Laisse-Moi maintenant te les décrire.

TEXT 20:: Žinojimas, kurio dėka viena nedaloma dvasinė esmė matoma visose gyvosiose esybėse, nors jos yra susiskaidžiusios į daugybę formų, žinok, yra dorybės guṇos.

TEXT 20:: Comprends que le savoir par lequel on distingue une essence spirituelle unique en tous les êtres en dépit de leurs innombrables formes, est inspiré par la vertu.

TEXT 21:: Žinojimas, kurio dėka atrodo, kad skirtinguose kūnuose yra kitokios gyvosios esybės, žinok, yra aistros guṇos.

TEXT 21:: Le savoir par lequel on perçoit différents types d’êtres dans différents types de corps provient, sache-le, de la passion.

TEXT 22:: Žinojimas, dėl kurio žmogus prisiriša prie vienos veiklos rūšies kaip visų svarbiausios, neatspindintis tiesos ir labai skurdus, pasakyta, yra tamsos guṇos.

TEXT 22:: Quant au savoir restreint par lequel, sans connaître la vérité, on s’attache à une seule forme d’action comme si elle était tout, on le dit venu des ténèbres de l’ignorance.

TEXT 23:: O veikla, kuri yra reglamentuojama ir atliekama be prisirišimo, meilės ar neapykantos, netrokštant veiklos vaisių sau, pasakyta, yra dorybės guṇos.

TEXT 23:: Il est dit que l’acte accompli selon les règles, sans attachement, sans attrait ni aversion, et sans rien attendre en retour, procède de la vertu.

TEXT 24:: Veikla, atliekama su didelėmis pastangomis patenkinti savo troškimus, kylanti iš klaidingos savimonės, sakoma, yra aistros guṇos.

TEXT 24:: En revanche, l’acte accompli avec grand effort dans le but d’assouvir ses désirs, et que motive le faux ego, procède de la passion.

TEXT 25:: Veikla, atliekama iš iliuzijos ir nepaisant šventraščių nurodymų, negalvojant apie tai, kad ateityje ji žada nelaisvę, prievartą, ir kitiems suteiktas kančias, pasakyta, yra neišmanymo guṇos.

TEXT 25:: Quant à l’acte accompli dans l’illusion, au mépris des injonctions scripturaires, sans considérer l’enchaînement qui en découle ni prendre en compte la violence ou la souffrance qu’il inflige à autrui, cet acte procède de l’ignorance.

TEXT 26:: Kas atlieka savo pareigą nesiedamas jos su materialios gamtos guṇomis, užmiršęs klaidingą savimonę, su didžiuliu ryžtu ir įkvėpimu, kas vienodai sutinka ir sėkmę, ir nesėkmę, tas, pasakyta, veikia apimtas dorybės guṇos.

TEXT 26:: Celui qui accomplit son devoir sans être touché par les modes d’influence de la nature matérielle, qui est affranchi du faux ego, résolu, enthousiaste, égal dans le succès comme dans l’échec, vit sous l’égide de la vertu.

TEXT 27:: Kas prisirišęs prie darbo ir darbo vaisių, kas trokšta jais naudotis, yra godus, visada piktavalis, nešvarus, ką blaško džiaugsmas ir liūdesys, tas, pasakyta, veikia apimtas aistros guṇos.

TEXT 27:: Celui qui s’attache à son labeur et aux fruits de son labeur parce qu’il désire en jouir, qui est avide, toujours envieux, impur, ballotté par les joies et les peines, vit sous l’emprise de la passion.

TEXT 28:: Tas, kieno visa veikla prieštarauja šventraščių priesakams, kas yra materialistiškas, užsispyręs, apgavikas, greitas įžeisti kitą, kas yra tingus, visada niūrus ir vilkinantis darbus, tas, pasakyta, yra veikėjas, apimtas neišmanymo guṇos.

TEXT 28:: L’homme qui agit toujours à l’encontre des préceptes scripturaires, qui est matérialiste, obstiné, fourbe, injurieux, paresseux, morose et remet sans cesse les choses au lendemain, on le dit être sous l’empire de l’ignorance.

TEXT 29:: O turtų laimėtojau, dabar prašau paklausyk – Aš tau išsamiai apibūdinsiu skirtingas intelekto ir ryžto rūšis, kurios atitinka tris materialios gamtos guṇas.

TEXT 29:: Ô conquérant des richesses, écoute-Moi te décrire en détail comment se manifestent les divers types d’intelligence et de détermination en fonction des trois modes d’influence de la nature.

TEXT 30:: O Pṛthos sūnau, intelektas, kai žinai ką daryti ir ko nedaryti, ko verta bijoti ir ko bijoti neverta, kas supančioja ir kas išvaduoja, yra dorybės guṇos.

TEXT 30:: L’intelligence qui permet de déterminer ce qu’il convient de faire ou de ne pas faire, de discerner entre ce qui est à craindre et ce qui ne l’est pas, ce qui enchaîne et ce qui libère, cette intelligence, ô fils de Pṛthā, participe de la vertu.

TEXT 31:: O Pṛthos sūnau, intelektas, neskiriantis religijos nuo bedievystės, deramo veiksmo nuo nederamo, yra aistros guṇos.

TEXT 31:: Mais l’intelligence qui ne peut distinguer la religion de l’irréligion, ni différencier ce qu’il convient de faire ou d’éviter, cette intelligence, ô fils de Pṛthā, participe de la passion.

TEXT 32:: Intelektas, bedievystę laikantis religija, o religiją – bedievyste, kuris yra pakerėtas iliuzijos ir apimtas tamsybės, bei visada krypsta klaidinga linkme, o Pārtha, yra neišmanymo guṇos.

TEXT 32:: Quant à l’intelligence captive de l’illusion et des ténèbres, qui prend l’irréligion pour la religion et la religion pour l’irréligion et dirige tous ses efforts dans la mauvaise direction, cette intelligence, ô fils de Pṛthā, participe de l’ignorance.

TEXT 33:: O Pṛthos sūnau, nepalaužiamas ryžtas, kurį nuolat stiprina yogos praktika ir kuris tos praktikos dėka valdo proto, gyvybės oro bei juslių veiklą, yra dorybės guṇos.

TEXT 33:: La détermination que rien ne peut fléchir, que la pratique du yoga soutient avec constance, et qui ainsi gouverne les activités du mental, de la force vitale et des sens, cette détermination, ô fils de Pṛthā, relève de la vertu.

TEXT 34:: Bet ryžtas, kuris skatina pasisavinti veiklos vaisius religijos, ekonomikos vystymo ar juslinių malonumų srityse, yra aistringos prigimties, o Arjuna.

TEXT 34:: Mais la détermination qui s’attache aux résultats des activités d’ordre religieux, économique et sensoriel relève de la passion, ô Arjuna.

TEXT 35:: Ryžtas, kuris nesiekia toliau sapnų, baimės, sielvarto, niūrumo ir iliuzijos – toks kvailas ryžtas, o Pṛthos sūnau, yra neišmanymo guṇos.

TEXT 35:: Quant à la détermination qui ne va pas au-delà du rêve, de la peur, des lamentations, de la morosité et de l’illusion, cette détermination inintelligente, ô fils de Pṛthā, relève de l’ignorance.

TEXT 36:: O geriausias iš Bhāratų, dabar paklausyk, ką pasakysiu apie trijų rūšių laimę, kuria džiaugiasi sąlygota siela ir dėl kurios kartais baigiasi visos jos kančios.

TEXT 36:: Maintenant, ô meilleur des Bhāratas, écoute-Moi décrire les trois sortes de bonheur dont jouit l’être conditionné, grâce auxquels il arrive parfois au terme de toute souffrance.

TEXT 37:: Kas iš pradžių atrodo nuodai, o pabaigoje – tarytum nektaras, ir kas pažadina žmogų dvasinei savivokai, yra dorybės guṇos laimė.

TEXT 37:: Le bonheur qui au début ressemble à du poison, mais à la fin se révèle comparable au nectar et éveille à la réalisation spirituelle, émane de la vertu.

TEXT 38:: Laimė, kuri patiriama, juslėms susilietus su juslių objektais, ir kuri pradžioje yra tarsi nektaras, bet ilgainiui virsta nuodais, pasakyta, yra aistringos prigimties.

TEXT 38:: Par contre, le bonheur né du contact des sens avec leurs objets, qui d’abord est pareil au nectar mais devient finalement du poison, appartient, lui, à la passion.

TEXT 39:: Laimė, kuri akla dvasinei savivokai, kuri nuo pradžios iki pabaigos yra apgaulė, kuri kyla iš mieguistumo, tingumo ir iliuzijos, yra neišmanymo prigimties.

TEXT 39:: Quant au bonheur aveugle à la réalisation spirituelle, qui du début à la fin n’est que chimère, et provient du sommeil, de la paresse et de l’illusion, il appartient à l’ignorance.

TEXT 40:: Nei žemėje, nei tarp pusdievių aukštesnėse planetų sistemose nėra nė vienos būtybės, laisvos nuo trijų guṇų, kurias pagimdė materiali gamta.

TEXT 40:: Nul être, que ce soit sur terre ou parmi les devas sur les systèmes planétaires supérieurs, n’est libre de l’influence des trois guṇas issus de la nature matérielle.

TEXT 41:: Brahmanai, kṣatriyai, vaiśyai ir śūdros skiriasi prigimties savybėmis, kurias lemia materialios guṇos, o priešų baudėjau.

TEXT 41:: Brāhmaṇas, kṣatriyas, vaiśyas et śūdras se distinguent par les qualités propres à leur nature respective qu’ils manifestent dans leurs activités sous l’influence des trois guṇas, ô vainqueur de l’ennemi.

TEXT 42:: Ramumas, savitvarda, asketiškumas, švarumas, pakantumas, atvirumas, žinojimas, išmintis ir religingumas – prigimties savybės, lemiančios brahmanų veiklą.

TEXT 42:: La sérénité, la maîtrise de soi, l’austérité, la pureté, la tolérance, l’intégrité, le savoir, la sagesse et la piété – telles sont les qualités naturelles que manifeste le brāhmaṇa dans l’exercice de ses activités.

TEXT 43:: Didvyriškumas, jėga, ryžtas, sumanumas, narsa mūšyje, dosnumas ir siekimas vadovauti – štai prigimties savybės, kurios lemia kṣatriyų veiklą.

TEXT 43:: L’héroïsme, la puissance, la détermination, l’ingéniosité, la générosité, la bravoure au combat et l’art de diriger – telles sont les qualités naturelles dont sont empreintes les actions du kṣatriya.

TEXT 44:: Žemdirbystė, karvių globa, prekyba – tai veikla, būdinga vaiśyų prigimčiai, o śūdrų pašaukimas – tai fizinis darbas ir tarnystė kitiems.

TEXT 44:: L’agriculture, la protection de la vache et le négoce, tels sont les travaux qui incombent naturellement au vaiśya. Quant au śūdra, il est dans sa nature de travailler et de servir les autres par l’exercice de son labeur.

TEXT 45:: Pasirinkdamas darbą pagal savo prigimtį kiekvienas žmogus gali tapti tobulas. Dabar paklausyk, Aš pasakysiu, kaip tai daroma.

TEXT 45:: Apprends à présent comment tout homme peut devenir parfait en effectuant le travail conforme à sa nature.

TEXT 46:: Dirbdamas savo darbą, žmogus gali pasiekti tobulumą garbindamas Viešpatį, kuris yra visų būtybių pradžia ir persmelkia viską.

TEXT 46:: S’il adore le Seigneur omniprésent, origine de tous les êtres, l’homme peut atteindre la perfection en exécutant le devoir qui lui est propre.

TEXT 47:: Geriau netobulai atlikti savo pareigą, negu imtis svetimos, net jeigu ir tobulai ją atliktumei. Pareigos, nurodytos atsižvelgiant į prigimtį, niekada nesukelia atoveikio už nuodėmes.

TEXT 47:: Mieux vaut s’acquitter de son devoir propre, fût-ce de manière imparfaite, que d’accomplir, même parfaitement, celui d’un autre. Les devoirs correspondant à sa nature ne sont jamais souillés par les conséquences du péché.

TEXT 48:: Kaip nėra ugnies be dūmų, taip nėra pastangų be trūkumų. Todėl, o Kuntī sūnau, nereikia atsisakyti darbo, kurį lemia prigimtis, net jeigu tas darbas kupinas trūkumų.

TEXT 48:: Tout comme un feu est toujours couvert par de la fumée, toute entreprise est toujours ternie par quelque faute. Néanmoins, ô fils de Kuntī, nul ne doit abandonner le travail conforme à sa nature, fût-il entaché de fautes.

TEXT 49:: Kas yra susitvardęs ir nesusaistytas, kas abejingas materialiems malonumams, tas atsižadėjimu gali pasiekti aukščiausią tobulumą – laisvę nuo atoveikio.

TEXT 49:: L’homme maître de lui et détaché, qui délaisse les plaisirs matériels, peut s’émanciper totalement des suites de ses actes grâce à la pratique du renoncement.

TEXT 50:: O Kuntī sūnau, išgirsk Mano glaustą žinią apie tai, kaip pasiekęs šį tobulumą, elgdamasis taip, kaip nurodysiu, gali pakilti iki aukščiausio tobulumo, aukščiausio žinojimo pakopos – Brahmano.

TEXT 50:: Ô fils de Kuntī, apprends comment celui qui est arrivé à cette perfection peut en atteindre la phase suprême, le Brahman, en laquelle réside la plus haute connaissance, en agissant comme Je vais te l’expliquer brièvement.

TEXTS 51-53:: Kas apsivalė intelektu ir ryžtingai valdo protą, atsisakė juslių tenkinimo objektų, potraukio ir neapykantos, kas gyvena nuošalioje vietoje, kas mažai valgo, valdo savo kūną, protą bei kalbą, visada skendi transe ir neturi materialių prisirišimų, kas išsivadavo iš klaidingos savimonės, klaidingo noro būti stipresniu, pasipūtimo, geismo, pykčio ir noro kaupti materialius dalykus, kas atsikratė netikro nuosavybės jusmo ir yra nurimęs, tas, be abejonės, yra tinkamas dvasinei savivokai.

TEXTS 51-53:: Purifié par l’intelligence, maîtrisant le mental avec détermination, renonçant aux objets du plaisir des sens, affranchi tant de l’attachement que de l’aversion, celui qui vit en un lieu retiré, qui mange peu et discipline son corps, son mental et ses paroles, qui toujours demeure ravi en contemplation, détaché, dénué de faux ego, de vaine puissance et de fatuité, sans convoitise et sans colère, hermétique aux choses matérielles, libre de tout esprit de possession et paisible, se trouve certes élevé au niveau de la réalisation spirituelle.

TEXT 54:: Kas pasiekia tokią transcendentinę padėtį, tas išsyk patiria Aukščiausiąjį Brahmaną ir jį užlieja džiaugsmas. Jis niekada nesisieloja, nieko netrokšta ir yra lygus visoms gyvosioms esybėms. Tokiame būvyje jis pradeda su tyru pasiaukojimu tarnauti Man.

TEXT 54:: Celui qui atteint le niveau transcendantal réalise aussitôt le Brahman Suprême et ressent une joie très profonde. Il se montre égal envers tous les êtres et jamais ne s’afflige, ni n’aspire à quoi que ce soit. Il obtient dès lors de Me servir avec une dévotion pure.

TEXT 55:: Pažinti Mane, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, tokį, koks Aš esu, galima tik per pasiaukojimo tarnystę. Kai su pasiaukojimu tarnaudamas žmogus visiškai įsisąmonina Mane, jis gali įžengti į Dievo karalystę.

TEXT 55:: Seule la pratique du service de dévotion permet de Me connaître tel que Je suis, Dieu, la Personne Suprême. L’être qui en raison d’une telle dévotion devient pleinement conscient de Moi entre dans Mon royaume divin.

TEXT 56:: Visada Mano globojamas tyras bhaktas, nors ir užsiima įvairiausia veikla, Mano malonės dėka pasiekia amžiną ir nenykstančią buveinę.

TEXT 56:: Bien qu’occupé à des activités de toutes sortes, celui qui jouit de Ma protection, Mon pur dévot, atteint par Ma grâce l’éternelle et impérissable demeure.

TEXT 57:: Kad ir ką darytum, pasikliauk Manimi ir Mano globa. Taip su pasiaukojimu tarnaudamas, į Mane nukreipk visas mintis.

TEXT 57:: Dans tous tes actes, ne dépends que de Moi et place-toi constamment sous Ma protection. Dans l’exécution de ce service dévotionnel, sois toujours pleinement conscient de Moi.

TEXT 58:: Jei visada galvosi apie Mane, Mano malone įveiksi visas sąlygoto gyvenimo kliūtis. Tačiau jei negalvosi apie Mane, bet vadovausiesi klaidinga savimone neklausydamas Manęs – pražūsi.

TEXT 58:: Si tu deviens conscient de Moi, tu franchiras par Ma grâce tous les obstacles de l’existence conditionnée. Si toutefois, ne M’écoutant pas, tu n’agis pas dans une telle conscience mais sous l’empire du faux ego, tu seras perdu.

TEXT 59:: Jei nesivadovausi Mano nurodymais ir nesikausi – pasirinksi klaidingą kelią. Pati tavo prigimtis privers dalyvauti kare.

TEXT 59:: Si tu n’agis pas selon Mes directives, si tu refuses de livrer bataille, tu te fourvoieras. Et, de par ta nature, il te faudra quand même combattre.

TEXT 60:: Iliuzijos užvaldytas, dabar tu nenori klausyti Mano nurodymo. Bet vis tiek turėsi taip pasielgti – privers tavoji prigimtis, o Kuntī sūnau.

TEXT 60:: Sous l’emprise de l’illusion, tu refuses à présent d’agir selon Mes instructions. Mais poussé par ta nature de kṣatriya, tu t’y conformeras tout de même, ô fils de Kuntī.

TEXT 61:: Aukščiausiasis Viešpats yra visų širdyse, o Arjuna. Jis nurodo klajonių kelius visoms gyvosioms esybėms, kurios tūno kūne tarytum mašinoje, pagamintoje iš materialios energijos.

TEXT 61:: Le Seigneur Suprême, ô Arjuna, Se tient dans le cœur de tous les êtres, qui sont en quelque sorte placés dans une machine faite d’énergie matérielle. Ainsi dirige-t-Il leurs errances à tous.

TEXT 62:: Atsiduok Jam visiškai, o Bharatos aini. Jo malone tu pasieksi transcendentinę ramybę ir aukščiausią amžiną buveinę.

TEXT 62:: Ô descendant de Bharata, abandonne-toi entièrement à Lui. Par Sa grâce, tu connaîtras la paix absolue et atteindras l’éternelle et suprême demeure.

TEXT 63:: Taigi Aš atvėriau tau dar slaptingesnį žinojimą. Gerai apgalvok mano žodžius, o paskui elkis kaip išmanai.

TEXT 63:: Ainsi t’ai-Je dévoilé un savoir plus secret encore. Réfléchis-y mûrement, puis agis comme il te plaira.

TEXT 64:: Esi labai brangus Mano draugas, todėl skelbiu tau Mano aukščiausią pamokymą, visų slaptingiausią žinojimą. Išklausyk Mane, nes kalbu tavo labui.

TEXT 64:: Parce que tu es Mon ami très cher, Je vais te révéler Ma suprême instruction, la plus confidentielle. Écoute Mes paroles, car Je les dis pour ton bien.

TEXT 65:: Visada galvok apie Mane, tapk Mano bhaktu, garbink Mane ir lenkis Man. Aš pažadu – taip tu tikrai ateisi pas Mane, nes esi labai brangus Mano draugas.

TEXT 65:: Pense toujours à Moi, deviens Mon dévot, offre-Moi ton hommage et voue-Moi ton adoration, et tu viendras à Moi assurément. Je te le promets car tu es Mon ami très cher.

TEXT 66:: Atmesk visų atmainų religijas ir tiesiog atsiduok Man. Aš išgelbėsiu tave nuo atoveikio už visas nuodėmes. Nesibaimink.

TEXT 66:: Laisse là toutes formes de pratique religieuse et abandonne-toi simplement à Moi. Je te délivrerai de toutes les suites de tes fautes. N’aie nulle crainte.

TEXT 67:: Šio slaptingo žinojimo nereikia atskleisti tam, kuris nėra susilaikęs, nėra Man pasišventęs ir su pasiaukojimu Man netarnauja, o taip pat tam, kuris pavydi Man.

TEXT 67:: Ce savoir secret ne doit jamais être dévoilé aux hommes qui ne sont pas austères et dévoués, qui ne se consacrent pas au service de dévotion, ou à ceux qui M’envient.

TEXT 68:: Tam, kuris šią aukščiausią paslaptį atskleidžia bhaktams, tyra pasiaukojimo tarnystė užtikrinta, ir galiausiai jis grįš pas Mane.

TEXT 68:: Celui qui enseigne à Mes dévots ce secret suprême obtient de Me servir avec une dévotion pure. Et à la fin, il revient infailliblement à Moi.

TEXT 69:: Nėra Man šiame pasaulyje brangesnio tarno už jį ir niekada nebus.

TEXT 69:: En ce monde, aucun de Mes serviteurs ne M’est plus cher que lui, et jamais aucun ne sera plus aimé.

TEXT 70:: Aš skelbiu, kad tas, kuris studijuoja šį šventą mudviejų pokalbį, garbina Mane intelektu.

TEXT 70:: Et Je déclare que celui qui étudie notre entretien sacré M’adore par son intelligence.

TEXT 71:: Kas klausosi su tikėjimu ir be pavydo, tas išsivaduoja nuo atoveikių už nuodėmes ir pasiekia palankias planetas, kuriose gyvena doringieji.

TEXT 71:: Quant à celui qui l’écoute avec foi, sans envie, il s’affranchit des suites de ses actes coupables et atteint les planètes propices où vivent les gens pieux.

TEXT 72:: O Pṛthos sūnau, o turtų užkariautojau, ar dėmesingai išklausei Mane? Ar išsisklaidė tavo neišmanymas ir iliuzijos?

TEXT 72:: Ô fils de Pṛthā, conquérant des richesses, as-tu tout bien écouté avec attention ? Ton ignorance et tes illusions se sont-elles à présent dissipées ?

TEXT 73:: Arjuna tarė: Mano brangus neklystantis Kṛṣṇa, mane apėmusi iliuzija išsisklaidė. Tavo malone man grįžo atmintis. Dabar esu tvirtas ir nedraskomas abejonių. Aš pasiruošęs daryti taip, kaip Tu nurodysi.

TEXT 73:: Arjuna dit: Ô cher Kṛṣṇa, Toi qui es infaillible, mon illusion s’est maintenant évanouie. J’ai, par Ta grâce, recouvré la mémoire. Me voici résolu, libéré du doute, et prêt à agir selon Ta volonté.

TEXT 74:: Sañjaya tarė: Tokį girdėjau dviejų didžių sielų – Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbį. Tai, ką išgirdau, buvo taip įstabu, kad man šiaušiasi plaukai.

TEXT 74:: Sañjaya dit: Ainsi ai-je entendu la conversation entre ces deux grandes âmes que sont Kṛṣṇa et Arjuna; et si merveilleux est leur message que les poils se dressent sur mon corps.

TEXT 75:: Vyāsos malone aš išgirdau tą slaptingiausią pokalbį tiesiogiai iš Paties Kṛṣṇos – visų mistinių galių valdovo, kuris asmeniškai kalbėjo su Arjuna.

TEXT 75:: Par la grâce de Vyāsa, j’ai entendu cet entretien des plus confidentiels directement des lèvres de Kṛṣṇa, le maître du yoga mystique, qui en personne parlait à Arjuna.

TEXT 76:: O valdove, koks džiaugsmas užlieja mane kaskart, kai atsimenu šį nuostabų šventą Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbį, – aš visas imu virpėti.

TEXT 76:: Ô roi, au souvenir réitéré de ces paroles saintes, merveilleuses, qu’échangèrent Kṛṣṇa et Arjuna, j’éprouve une immense joie, dans une exaltation de chaque instant.

TEXT 77:: O valdove, kaskart, kai prisimenu įstabų Viešpaties Kṛṣṇos pavidalą, mano nuostaba vis didėja ir mano džiaugsmui nėra galo.

TEXT 77:: Et lorsque, ô roi, la forme prodigieuse de Kṛṣṇa surgit dans ma mémoire, mon émerveillement et ma joie ne font que croître.

TEXT 78:: Kur yra Kṛṣṇa, visų mistikų valdovas, ir kur didysis lankininkas Arjuna – ten, be abejonės, bus turtai, pergalė, nepaprasta galia ir dora. Tokia mano nuomonė.

TEXT 78:: Là où sont réunis Kṛṣṇa, le maître de tous les yogīs, et Arjuna, l’archer sublime, là règnent incontestablement l’opulence, la victoire, la puissance formidable et la moralité. Telle est ma pensée.