TEXT 73

Tekstas

Tekst

arjuna uvāca
naṣṭo mohaḥ smṛtir labdhā
tvat-prasādān mayācyuta
sthito ’smi gata-sandehaḥ
kariṣye vacanaṁ tava

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; naṣṭaḥ — išsklaidyta; mohaḥ — iliuzija; smṛtiḥ — atmintis; labdhā — atgauta; tvat-prasādāt — Tavo malone; mayā — mano; acyuta — o neklystantis Kṛṣṇa; sthitaḥ — tvirtas; asmi — aš esu; gata — pranyko; sandehaḥ — visos abejonės; kariṣye — vykdysiu; vacanam — nurodymą; tava — Tavo.

arjunaḥ uvāca — Arjuna ütles; naṣṭaḥ — hajutatud; mohaḥ — illusioon; smṛtiḥ — mälu; labdhā — taastatud; tvat-prasādāt — Sinu armu läbi; mayā — minu poolt; acyuta — oo, eksimatu Kṛṣṇa; sthitaḥ — asetsev; asmi — mina olen; gata — kõrvaldatud; sandehaḥ — kõik kahtlused; kariṣye — ma täidan; vacanam — korraldust; tava — Sinu.

Translation

Arjuna tarė: Mano brangus neklystantis Kṛṣṇa, mane apėmusi iliuzija išsisklaidė. Tavo malone man grįžo atmintis. Dabar esu tvirtas ir nedraskomas abejonių. Aš pasiruošęs daryti taip, kaip Tu nurodysi.

Arjuna ütles: Mu kallis Kṛṣṇa, oo, eksimatu, minu illusioon on nüüd hävitatud. Sinu armust olen ma tagasi saanud oma mälu. Nüüd olen ma vankumatu ja vaba kahtlustest ning valmis tegutsema vastavalt Sinu juhendustele.

Purport

KOMENTARAS: Prigimtinė gyvosios esybės, šiuo atveju – Arjunos, padėtis – veikti vadovaujantis Aukščiausiojo Viešpaties įsakymais. Žmogaus uždavinys – disciplinuoti save. Śrī Caitanya Mahāprabhu sako, kad gyvoji esybė yra amžinas Aukščiausiojo Viešpaties tarnas – tokia jos tikroji padėtis. Kai gyvoji esybė tai užmiršta, ją sąlygoja materiali gamta, o tarnaudama Aukščiausiajam Viešpačiui, ji tampa išvaduotu Viešpaties tarnu. Prigimtinė gyvosios esybės padėtis – būti tarnu. Ji tarnauja arba iliuzinei energijai, māyai, arba Aukščiausiajam Viešpačiui. Jei gyvoji esybė tarnauja Aukščiausiajam Viešpačiui, ji yra savo normalioje būklėje, o jei pasirenka tarnauti iliuzinei, išorinei energijai, be abejonės, patenka nelaisvėn. Apimta iliuzijos gyvoji esybė vergauja materialiame pasaulyje. Ją kausto geismas ir troškimai, ir vis dėlto ji galvoja esanti pasaulio valdovė. Šitai vadinasi iliuzija. Kai žmogus išsivaduoja, iliuzija pradingsta, ir jis savo noru atsiduoda Aukščiausiajam, veikia, vadovaudamasis Jo troškimais. Paskutinė iliuzija, paskutiniai gyvajai esybei paspęsti māyos spąstai – tvirtinimas, kad ji esanti Dievas. Gyvoji esybė laiko save nebe sąlygota siela, o Dievu. Ji tokia neišmintinga, jog nesuvokia paprasčiausio dalyko: jei ji būtų Dievas, ar ją galėtų apnikti abejonės. Apie tai ji nepagalvoja. Žodžiu, tokie yra paskutiniai iliuzijos spąstai. Iš tikrųjų, išsivaduoti iš iliuzinės energijos – tai pažinti Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, ir sutikti veikti pagal Jo įsakymus.

Arjuna kui elusolendi algolemuslikuks positsiooniks on tegutseda vastavalt Kõigekõrgema Jumala korraldustele. Elusolend peab enese üle kontrolli omama. Śrī Caitanya Mahāprabhu ütleb, et elusolendi tegelik positsioon on olla Kõigekõrgema Jumala igavene teener. Unustades selle põhimõtte, satub elusolend sõltuvusse materiaalse maailma tingimustest, kuid teenides Kõigekõrgemat Jumalat, saab temast Jumala vabanenud teener. Elusolendi algolemuslikuks positsiooniks on teenida ning ta on sunnitud teenima kas illusoorset māyāt või Kõigekõrgemat Jumalat. Kui ta teenib Kõigekõrgemat Jumalat, on ta oma loomulikus positsioonis, ent kui ta eelistab illusoorse, välise energia teenimist, siis aheldab see teda. Illusioonis teenib elusolend materiaalset maailma. Teda aheldavad iha ja soovid, kuid ometigi peab ta end maailma valitsejaks. Seda nimetatakse illusiooniks. Kui inimene on saavutanud vabanemise, on tema illusioon hävinud ning ta alistub vabatahtlikult Kõigekõrgemale, et tegutseda vastavalt Tema soovidele. Viimane illusioon, māyā viimane püünis elusolendi kinni hoidmiseks on arvamus: „Mina olen Jumal." Elusolend hakkab arvama, et ta pole enam mitte tingimustest sõltuv hing, vaid Jumal. Ta on sedavõrd rumal, et ta ei mõtlegi selle peale, et kui ta oleks Jumal, ei saaks tal millegi suhtes üldse mingeid kahtlusi olla. See on illusiooni viimane püünis. Illusoorse energia võimu alt vabanemine tähendab tegelikult Kṛṣṇa, Jumala Kõrgeima Isiksuse mõistmist ning Tema korralduste kohaselt tegutsemist.

Šiame posme svarbi reikšmė tenka žodžiui moha. Moha nurodo tai, kas priešinga žinojimui. Tikrasis žinojimas – tai supratimas, jog kiekviena gyvoji būtybė yra amžinas Viešpaties tarnas, tačiau užuot susitaikiusi su šia savo padėtimi, gyvoji būtybė mano esanti ne tarnas, o materialaus pasaulio valdovas, nes geidžia viešpatauti materialioje gamtoje. Tokia jos iliuzija. Tačiau Viešpaties ar jo tyro bhakto malone tą iliuziją galima nugalėti, ir kai ji išsisklaido, gyvoji esybė sutinka veikti su Kṛṣṇos sąmone.

Sõna moha on selles värsis väga oluline. Moha viitab teadmiste vastandile. Tõelised teadmised seisnevad tegelikult mõistmises, et iga elusolend on igavesti Jumala teener. Ent oma sellise positsiooni mõistmise asemel arvab elusolend, et ta ei ole mitte teener, vaid selle materiaalse maailma isand, sest ta tahab materiaalse looduse üle valitseda. Selline on tema illusioon. Seda illusiooni on võimalik hajutada Jumala või Tema puhta pühendunu armust. Kui see illusioon on hävitatud, hakkab inimene tegutsema Kṛṣṇa teadvuses.

Būti Kṛṣṇos sąmonės – reiškia vykdyti Kṛṣṇos nurodymus. Apgauta išorinės materialios energijos, sąlygota siela nesupranta, kad Aukščiausiasis Viešpats yra valdovas, kupinas žinojimo ir visa ko savininkas. Jis gali dovanoti Savo bhaktams ką tik panori. Jis yra visų draugas, tačiau bhaktui Jis ypač prielankus. Jis valdo materialią gamtą ir visas gyvąsias esybes, yra neišsenkamo laiko valdovas, kupinas visų turtų ir galybės. Aukščiausiasis Dievo Asmuo gali dovanoti bhaktui net Patį Save. Jo nepažįstantis žmogus yra užkerėtas iliuzijos. Toks žmogus netampa bhaktu ir toliau vergauja māyai. Tačiau Arjuna, išgirdęs „Bhagavad-gītą“ iš Aukščiausiojo Dievo Asmens lūpų, iš karto atsikratė visų iliuzijų. Jis suprato, kad Kṛṣṇa – ne vien jo draugas, bet ir Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Jis išties suvokė Kṛṣṇą. Taigi studijuoti „Bhagavad-gītą“ – tai suvokti Kṛṣṇą. Kai žmogus įgyja visišką žinojimą, jis savaime atsiduoda Kṛṣṇai. Todėl Arjuna, supratęs, jog Kṛṣṇa sumanė pristabdyti nereikalingą gyventojų gausėjimą, paklusdamas Kṛṣṇos troškimui sutiko kautis. Jis vėl paėmė į rankas ginklą – strėles ir lanką – ir Aukščiausiojo Dievo Asmens įsakymu pasirengė mūšiui.

Kṛṣṇa teadvus tähendab toimimist vastavuses Kṛṣṇa korraldustega. Mateeria ehk välise energia illusioonis ei tea tingimustest sõltuv hing, et Kõigekõrgem Jumal on kõiketeadev valitseja ja kõige omanik, kes võib anda Oma pühendunule kõike, mida viimane soovib. Ta on igaühe sõber, eriti lahke aga Oma pühendunu vastu. Tema on selle materiaalse looduse ja kõikide elusolendite valitseja. Ta on samuti ammendamatu aja valitseja ning Talle kuuluvad kõik energiad ja kõik küllused. Oma pühendunule võib Jumala Kõrgeim Isiksus isegi Iseennast anda. See, kes Jumalat ei tunne, viibib illusioonis ega saa mitte pühendunuks, vaid māyā teenriks. Arjuna aga, pärast „Bhagavad-gītā" kuulmist Jumala Kõrgeimalt Isiksuselt, vabanes illusioonist ning suutis mõista, et Kṛṣṇa polnud mitte üksnes tema sõber, vaid Jumala Kõrgeim Isiksus. Ta tõepoolest mõistis Kṛṣṇat. Seega tähendab „Bhagavad-gītā" õppimine Kṛṣṇa tõelist mõistmist. Kui inimene omab täielikke teadmisi, alistub ta loomulikult Kṛṣṇale. Kui Arjuna mõistis, et ebavajaliku rahvastiku kasvu vähendamine kuulus Kṛṣṇa plaanidesse, nõustus ta Kṛṣṇa soovi kohaselt võitlema. Ta võttis taas kätte oma relvad – oma vibu ja nooled – et astuda Jumala Kõrgeima Isiksuse korralduse kohaselt võitlusse.