Skip to main content

TEXT 66

VERSO 66

Tekstas

Texto

sarva-dharmān parityajya
mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja
ahaṁ tvāṁ sarva-pāpebhyo
mokṣayiṣyāmi mā śucaḥ
sarva-dharmān parityajya
mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja
ahaṁ tvāṁ sarva-pāpebhyo
mokṣayiṣyāmi mā śucaḥ

Synonyms

Sinônimos

sarva-dharmān — visų atmainų religijas; parityajya — atmesdamas; mām — Man; ekam — vienam; śaraṇam — atsidavimo; vraja — siek; aham — Aš; tvām — tave; sarva — nuo visų; pāpebhyaḥ — atoveikių už nuodėmes; mokṣayiṣyāmi — išvaduosiu; — ne; śucaḥ — baiminkis.

sarva-dharmān — todas as variedades de religião; parityajya — abandonando; mām — a Mim; ekam — somente; śaraṇam — para rendição; vraja — vá; aham — Eu; tvām — a você; sarva — todas; pāpebhyaḥ — de reações pecaminosas; mokṣayiṣyāmi — livrarei; — não; śucaḥ — se preocupe.

Translation

Tradução

Atmesk visų atmainų religijas ir tiesiog atsiduok Man. Aš išgelbėsiu tave nuo atoveikio už visas nuodėmes. Nesibaimink.

Abandone todas as variedades de religião e simplesmente renda-se a Mim. Eu o libertarei de todas as reações pecaminosas. Não tema.

Purport

Comentário

KOMENTARAS: Viešpats apibūdino įvairius žinojimo ir religijos procesus: žinias apie Aukščiausiąjį Brahmaną, apie Supersielą, apie įvairius luomus ir socialinio gyvenimo skyrius, papasakojo apie sannyāsą, atsižadėjimą ir neprisirišimą, apie juslių bei proto valdymą, apie meditaciją etc. Jis visapusiškai apibūdino įvairių tipų religijas. O dabar, apibendrindamas „Bhagavad-gītos“ turinį, Viešpats sako, kad Arjuna privalo atmesti visus jam išaiškintus procesus ir tiesiog atsiduoti Kṛṣṇai – tai išgelbės jį nuo atoveikio už visas nuodėmes, nes Viešpats žada Pats jį apsaugoti.

O Senhor descreveu várias espécies de conhecimento e processos de religião — conhecimento sobre o Brahman Supremo, conhecimento sobre a Superalma, conhecimento sobre os diferentes tipos de ordens e classes de vida social, conhecimento sobre a ordem de vida renunciada, conhecimento do desapego, controle dos sentidos e da mente, meditação, etc. Ele descreveu de várias maneiras os diferentes tipos de religião. Agora, resumindo o Bhagavad-gītā, o Senhor diz que Arjuna deve abandonar todos os processos que lhe foram explicados; ele simplesmente deve render-se a Kṛṣṇa. Esta rendição o salvará de todas as espécies de reações pecaminosas, pois o próprio Senhor promete protegê-lo.

Septintame skyriuje buvo pasakyta, kad garbinti Viešpatį Kṛṣṇą gali tik tas, kuris išsivadavo nuo atoveikio už visas nuodėmes. Gali atrodyti, kad tol, kol neišsivaduoji nuo atoveikio už visas nuodėmes, negalima įsijungti į atsidavimo procesą. Tačiau abejones išsklaido šis posmas: jei kol kas dar neišsivadavai nuo atoveikio už visas nuodėmes, atsidavimo Śrī Kṛṣṇai procese savaime išsivaduosi. Papildomos pastangos, norint išsivaduoti nuo atoveikio už nuodėmes, nėra būtinos. Tereikia neabejojant pripažinti Kṛṣṇą aukščiausiu visų gyvųjų esybių išganytoju, ir su tikėjimu bei meile Jam atsiduoti.

No Sétimo Capítulo, foi dito que somente quem se livrou de todas as reações pecaminosas pode prestar adoração ao Senhor Kṛṣṇa. Assim, alguém pode pensar que enquanto não estiver livre de todas as reações pecaminosas não poderá adotar o processo de rendição. Para dirimir essas dúvidas, afirma-se aqui que mesmo que não esteja livre de todas as reações pecaminosas, pelo simples fato de render-se a Śrī Kṛṣṇa, ele automaticamente se libera. Ninguém precisa fazer um esforço estrênuo para livrar-se das reações pecaminosas. Não devemos hesitar em aceitar Kṛṣṇa como o supremo salvador de todas as entidades vivas. Com fé e amor, devemos render-nos a Ele.

Atsidavimo Kṛṣṇai procesas aprašytas „Hari-bhakti-vilāsoje“ (11.676):

O processo de rendição a Kṛṣṇa é descrito no Hari-bhakti-vilāsa (11.676):

ānukūlyasya saṅkalpaḥ
prātikūlyasya varjanam
rakṣiṣyatīti viśvāso
goptṛtve varaṇaṁ tathā
ātma-nikṣepa-kārpaṇye
ṣaḍ-vidhā śaraṇāgatiḥ
ānukūlyasya saṅkalpaḥ
prātikūlyasya varjanam
rakṣiṣyatīti viśvāso
goptṛtve varaṇaṁ tathā
ātma-nikṣepa-kārpaṇye
ṣaḍ-vidhā śaraṇāgatiḥ

Pagal pasiaukojimo proceso reikalavimus reikia išpažinti tuos religinius principus, kurie ilgainiui atves prie pasiaukojimo tarnystės Viešpačiui. Galima vykdyti tam tikras pareigas pagal veiklos pobūdį, priklausomai nuo to, kokiai socialinei grupei priklausai, tačiau veltui darbuojasi tas, kuris vykdydamas pareigas nepriartėja prie Kṛṣṇos sąmonės. Reikia vengti visko, kas neveda į tobulą Kṛṣṇos sąmonės būvį, ir tikėti, kad bet kokiomis aplinkybėmis Kṛṣṇa apsaugos nuo visų sunkumų. Nėra jokio reikalo rūpintis, kaip palaikyti gyvybę – tuo pasirūpins Kṛṣṇa. Mes privalome suvokti savo bejėgiškumą ir vieninteliu gyvenimo pažangos pagrindu laikyti Kṛṣṇą. Kai tik žmogus rimtai atsideda pasiaukojimo tarnystei visiškai suvokdamas Kṛṣṇą, jis tuojau pat nusiplauna visas materialios gamtos nešvarybes. Egzistuoja įvairūs religijos keliai ir apsivalymo būdai, pagrįsti žinojimo gilinimu, meditacija pagal mistinės yogos sistemą etc., tačiau tam, kuris atsiduoda Kṛṣṇai, tiek daug metodų praktikuoti nereikia. Pakanka atsiduoti Kṛṣṇai ir bus išvengta beprasmio laiko švaistymo. Taip greitai pažengiama į priekį ir išsivaduojama nuo atoveikio už visas nuodėmes.

Segundo o processo devocional, o devoto deve simplesmente aceitar aqueles princípios religiosos que em última análise conduzam ao serviço devocional do Senhor. Ele pode executar um dever ocupacional específico conforme sua posição na ordem social, mas se ao executar seu dever ele não passa a desenvolver consciência de Kṛṣṇa, todas as suas atividades serão em vão. Tudo o que não conduz à fase de perfeição em consciência de Kṛṣṇa deve ser evitado. Ele deve ter confiança de que em todas as circunstâncias Kṛṣṇa o protegerá de todas as dificuldades. Não há necessidade de pensar na própria subsistência. Kṛṣṇa cuidará disto. Ele deve sempre julgar-se desamparado e deve considerar Kṛṣṇa a única base para o progresso de sua vida. Logo que alguém se ocupa seriamente no serviço devocional ao Senhor em plena consciência de Kṛṣṇa, ele se livra então de toda a contaminação da natureza material. Há diferentes processos de religião e de purificação através do cultivo de conhecimento, meditação no sistema de yoga mística, etc., mas quem se rende a Kṛṣṇa não precisa executar todos esses métodos. O simples fato de render-se a Kṛṣṇa evitará que se perca tempo. Pode-se então fazer muito progresso rapidamente e ficar livre de todas as reações pecaminosas.

Mus turėtų žavėti nuostabus Kṛṣṇos pavidalas. Aukščiausiąjį Dievo Asmenį vadina „Kṛṣṇa“, nes Jis yra visų patraukliausias. Laimingas tas, kuris susižavėjo kupinu grožio, visų galingiausiu ir visagaliu Kṛṣṇa. Yra įvairių rūšių transcendentalistų: vieni jų ypač žavisi beasmeniu Brahmanu, kitus labiau traukia Supersielos aspektas etc., tačiau tas, kurį traukia asmeniškas Aukščiausiojo Dievo Asmens aspektas ir, visų pirma, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Patsai Kṛṣṇa, yra visų tobuliausias transcendentalistas. Kitaip sakant, sąmoninga pasiaukojimo tarnystė Kṛṣṇai – tai visų slaptingiausia žinojimo dalis, – tokia visos „Bhagavad-gītos“ esmė. Transcendentalistais vadinami tiek karma-yogai ir filosofai empirikai, tiek mistikai ir bhaktai, tačiau tyras bhaktas – visų geriausias. Labai svarbią reikšmę turi žodžiai mā śucaḥ: „Nebijok, nesvyruok, liaukis nerimavęs.“ Žmogų gali sugluminti tai, kad reikia atmesti visų formų religijas ir tiesiog atsiduoti Kṛṣṇai, tačiau nerimauti nėra pagrindo.

Devemos nos sentir atraídos às belas feições de Kṛṣṇa. Seu nome é Kṛṣṇa porque Ele é todo-atrativo. Quem se sente atraído à bela, onipotente e todo-poderosa forma de Kṛṣṇa é deveras afortunado. Há diferentes classes de transcendentalistas — alguns deles são apegados ao aspecto impessoal do Brahman, outros se sentem atraídos ao aspecto Superalma, etc., mas quem tem atração à forma pessoal da Suprema Personalidade de Deus, e, acima de tudo, quem se sente atraído à Suprema Personalidade de Deus como o próprio Kṛṣṇa é o transcendentalista mais perfeito. Em outras palavras, o serviço devocional a Kṛṣṇa, em plena consciência, é a parte mais confidencial do conhecimento, e esta é a essência de todo o Bhagavad-gītā. Os karma-yogīs, os filósofos empíricos, os místicos e os devotos, são todos chamados transcendentalistas, mas quem é devoto puro é o melhor de todos. As palavras específicas usadas aqui, mā śucaḥ, “Não tema, não hesite, não se preocupe”, são muito significativas. Talvez não entendamos com clareza como é que alguém pode abandonar todas as espécies de processos religiosos e simplesmente render-se a Kṛṣṇa, mas essa é uma preocupação inútil.