TEXT 46

Tekstas

Tekst

yataḥ pravṛttir bhūtānāṁ
yena sarvam idaṁ tatam
sva-karmaṇā tam abhyarcya
siddhiṁ vindati mānavaḥ

Synonyms

yataḥ — iš kurio; pravṛttiḥ — kilmė; bhūtānām — visų gyvųjų esybių; yena — kurio; sarvam — visas; idam — šis; tatam — yra persmelktas; sva-karmaṇā — atlikdamas savo pareigas; tam — Jį; abhyarcya — garbindamas; siddhim — tobulumą; vindati — pasiekia; mānavaḥ — žmogus.

yataḥ — kellelt; pravṛttiḥ — vool; bhūtānām — kõikide elusolendite; yena — kelle poolt; sarvam — kõike; idam — seda; tatam — läbitakse; sva- karmaṇā — tema oma kohustustega; tam — Teda; abhyarcya — teenimisega; siddhim — täiuslikkuse; vindati — saavutab; mānavaḥ — inimene.

Translation

Dirbdamas savo darbą, žmogus gali pasiekti tobulumą garbindamas Viešpatį, kuris yra visų būtybių pradžia ir persmelkia viską.

Teenides Jumalat, kes on kõikide elusolendite allikas ning kes on kõikeläbiv, võib inimene oma kohustuste täitmise läbi täiuslikkuseni jõuda.

Purport

KOMENTARAS: Kaip jau buvo nurodyta penkioliktame skyriuje, visos gyvosios būtybės yra fragmentinės Aukščiausiojo Viešpaties dalelės. Taigi Aukščiausiasis Viešpats yra visų gyvųjų esybių pradžia. Tai yra patvirtinama ir „Vedānta-sūtroje“: janmādy asya yataḥ. Todėl Aukščiausiasis Viešpats – kiekvienos gyvosios esybės gyvybės pradžia, ir, kaip pasakyta septintame „Bhagavad-gītos“ skyriuje, Aukščiausiasis Viešpats dviem Savo energijomis (išorine bei vidine) persmelkia viską. Todėl Aukščiausiąjį Viešpatį reikia garbinti drauge su Jo energijomis. Paprastai bhaktai vaiṣṇavai garbina Aukščiausiąjį Viešpatį drauge su Jo vidine energija. Išorinė Viešpaties energija – tai iškreiptas Jo vidinės energijos atspindys. Išorinė energija yra fonas, tačiau per Savo pilnutinio skleidinio ekspansiją, Paramātmą, Aukščiausiasis Viešpats glūdi visur. Jis yra visų pusdievių, žmonių ir gyvūnų Supersiela, visur esantis. Todėl kiekvienas turime žinoti, kad mūsų pareiga – tarnauti Aukščiausiajam, nes esame neatskiriamos Aukščiausiojo Viešpaties dalelės. Visi turime su pasiaukojimu tarnauti Viešpačiui Kṛṣṇai visuomet jį prisimindami – taip patariama šiame posme.

Nagu öeldud viieteistkümnendas peatükis, on kõik elusolendid Kõigekõrgema Jumala väikesed lahutamatud osakesed. Seega on Kõigekõrgem Jumal kõikide elusolendite algus. Seda kinnitab ka „Vedānta-sūtra": janmādy asya yataḥ. Kõigekõrgem Jumal on seega iga elusolendi elu alguseks. Ning nagu öeldakse seitsmeteistkümnendas peatükis, on Kõigekõrgem Jumal Oma kahe energia – välise ja sisemise energia – kaudu kõikeläbiv. Seepärast peaks inimene teenima Kõigekõrgemat Jumalat ja Tema energiaid. Tavaliselt teenivad vaiṣṇavatest pühendunud Kõigekõrgemat Jumalat ning Tema sisemist energiat. Tema väline energia on sisemise energia moondunud peegeldus. Väline energia on vaid taust, samas kui Kõrgeim Jumal viibib Oma täieõigusliku ekspansioonina, Paramātmāna kõikjal. Ta on Ülihing nii kõikides pooljumalates, kõikides inimestes kui ka kõikides loomades. Ta on kõikjal. Seepärast peaks iga inimene mõistma, et tema kui Kõigekõrgema Jumala lahutamatu osake omab kohustust teenida Kõigekõrgemat. Iga inimene peaks rakendama end Jumala pühendunud teenimisse täies Kṛṣṇa teadvuses. Selline on käesoleva värsi soovitus.

Reikia galvoti, kad konkretų darbą mums skiria Hṛṣīkeśa, juslių valdovas. Savo darbo rezultus turime panaudoti tam, kad garbinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Śrī Kṛṣṇą. Visada taip mąstantis ir Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus Viešpaties malone viską suvokia. Tatai – gyvenimo tobulybė. Viešpats sako „Bhagavad-gītoje“ (12.7): teṣām ahaṁ samuddhartā. Aukščiausiasis Viešpats Pats rūpinasi kaip išgelbėti tokį bhaktą. Tai yra aukščiausia gyvenimo tobulybė. Kokį darbą bedirbtum – jei tarnauji Aukščiausiajam Viešpačiui, pasieksi aukščiausią tobulumą.

Igaüks peaks mõtlema, et ta teeb ühte või teistsugust tööd seetõttu, et Hṛṣīkeśa, meelte valitseja, on talle selle määranud, ning kasutama kõiki oma töö vilju Jumala Kõrgeima Isiksuse, Śrī Kṛṣṇa teenimiseks. Kui inimene mõtleb täies Kṛṣṇa teadvuses viibides alati sel moel, siis võib ta Jumala armu läbi kõigest teadlikuks saada. See on elu täiuslikkus. Jumal ütleb „Bhagavad-gītās" (12.7): teṣām ahaṁ samuddhartā. Kõigekõrgem Jumal Ise hoolitseb sellise pühendunu vabanemise eest. See on elu kõrgeim täiuslikkus. Ükskõik, millist ametit inimene ka omaks, saavutab ta täiuslikkuse, kui ta teenib Kõigekõrgemat Jumalat.