Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā, kokia ji yra » AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS

TEXT 38

TEXT 38

Tekstas

Texte

viṣayendriya-saṁyogād
yat tad agre ’mṛtopamam
pariṇāme viṣam iva
tat sukhaṁ rājasaṁ smṛtam
viṣayendriya-saṁyogād
yat tad agre ’mṛtopamam
pariṇāme viṣam iva
tat sukhaṁ rājasaṁ smṛtam

Synonyms

Synonyms

viṣaya — juslių objektų; indriya — ir juslių; saṁyogāt — iš jungties; yat — kuri; tat — ta; agre — pradžioje; amṛta-upamam — lyg nektaras; pariṇāme — pabaigoje; viṣam iva — tarsi nuodai; tat — ta; sukham — laimė; rājasam — aistros guṇos; smṛtam — yra laikoma.

viṣaya: des objets des sens; indriya: et des sens; saṁyogāt: de la combinaison; yat: qui; tat: ce; agre: au début; amṛta-upamam: comme du nectar; pariṇāme: à la fin; viṣam iva: comme du poison; tat: ce; sukham: bonheur; rājasam: dans la passion; smṛtam: est considéré.

Translation

Translation

Laimė, kuri patiriama, juslėms susilietus su juslių objektais, ir kuri pradžioje yra tarsi nektaras, bet ilgainiui virsta nuodais, pasakyta, yra aistringos prigimties.

Par contre, le bonheur né du contact des sens avec leurs objets, qui d’abord est pareil au nectar mais devient finalement du poison, appartient, lui, à la passion.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Kai jaunuolis sutinka merginą, juslės kursto žvelgti į ją, liesti ir lytiškai su ja santykiauti. Pradžioje tai gali teikti juslėms didelį malonumą, tačiau ilgainiui ryšiai tarp jaunuolio ir merginos tampa tarsi nuodai. Jauni žmonės išsiskiria arba išsituokia, tai sukelia sielvartą, liūdesį etc. Tokia laimė visada yra įtakojama aistros guṇos. Laimė, patiriama dėl juslių ir jų objektų sąlyčio, neišvengiamai gimdo kančią ir jos reikia žūt būt vengti.

Quand un jeune homme rencontre une jeune femme, ses sens l’incitent à la contempler, à la toucher, à avoir avec elle des rapports sexuels. Bien que tout cela puisse, au début, sembler fort plaisant pour les sens, après un certain laps de temps, ce plaisir se transforme en poison. Le couple se sépare ou divorce, et les jeunes gens connaissent les lamentations, le chagrin, etc. Un tel bonheur relève toujours de la passion. Le bonheur issu du contact des sens avec leurs objets est toujours en fin de compte source de tourments. L’on doit donc à tout prix l’éviter.