Skip to main content

TEXT 20

VERSO 20

Tekstas

Texto

sarva-bhūteṣu yenaikaṁ
bhāvam avyayam īkṣate
avibhaktaṁ vibhakteṣu
taj jñānaṁ viddhi sāttvikam
sarva-bhūteṣu yenaikaṁ
bhāvam avyayam īkṣate
avibhaktaṁ vibhakteṣu
taj jñānaṁ viddhi sāttvikam

Synonyms

Sinônimos

sarva-bhūteṣu — visose gyvosiose esybėse; yena — kurio dėka; ekam — vieną; bhāvam — padėtį; avyayam — amžiną; īkṣate — mato; avibhaktam — nedalomą; vibhakteṣu — gausybėje padalintų; tat — tas; jñānam — žinojimas; viddhi — žinok; sāttvikam — dorybės guṇos.

sarva-bhūteṣu — em todas as entidades vivas; yena — pelo qual; ekam — uma só; bhāvam — situação; avyayam — imperecível; īkṣate — a pessoa vê; avibhaktam — indivisa; vibhakteṣu — divididas no inumerável; tat — esse; jñānam — conhecimento; viddhi — saiba; sāttvikam — no modo da bondade.

Translation

Tradução

Žinojimas, kurio dėka viena nedaloma dvasinė esmė matoma visose gyvosiose esybėse, nors jos yra susiskaidžiusios į daugybę formų, žinok, yra dorybės guṇos.

Você deve compreender que está no modo da bondade aquele conhecimento com o qual se percebe uma só natureza espiritual indivisa em todas as entidades vivas, embora elas se apresentem sob inúmeras formas.

Purport

Comentário

KOMENTARAS: Žinojimas žmogaus, kuris visose gyvosiose būtybėse – pusdieviuose, žmonėse, žvėryse, paukščiuose, gyvūnuose, vandens gyviuose bei augaluose – mato vieną ir tą pačią dvasinę sielą, yra dorybės guṇos. Visose gyvosiose esybėse dvasinė siela ta pati, nors jų kūnai, pelnyti praeities veikla, skirtingi. Septintame skyriuje jau buvo kalbėta, kad gyvybės jėgą kiekvienam kūnui įkvepia aukštesnioji Aukščiausiojo Viešpaties prigimtis. Taigi matyti kiekviename kūne tą aukštesnę prigimtį, gyvybės jėgą, – reiškia matyti dorybės guṇos lygiu. Toji gyvybės energija amžina, tuo tarpu kūnai pasmerkti suirti. Skirtumus matome stebėdami kūnus: sąlygotam gyvenimui būdinga materialios būties formų įvairovė, todėl mums ir atrodo, kad gyvybės jėga susiskaidžiusi. Toks impersonalus žinojimas yra vienas dvasinės savivokos aspektų.

Aquele que vê uma alma espiritual em cada ser vivo, seja ele um semideus, um ser humano, um animal, um pássaro, um quadrúpede, um ser aquático ou uma planta, possui conhecimento no modo da bondade. Em todas as entidades vivas há uma alma espiritual, embora elas tenham corpos diferentes em função de seu trabalho anterior. Como se descreveu no Sétimo Capítulo, a manifestação da força vital em cada corpo se deve à natureza superior do Senhor Supremo. Logo, ver esta mesma natureza superior, esta força vital, em cada corpo é ver no modo da bondade. Esta energia vital é imperecível, embora os corpos sejam perecíveis. As diferenças são percebidas em função do corpo. Porque na vida condicionada há muitas formas de existência material, parece que a força vital está dividida. Esse conhecimento impessoal é um aspecto da auto-realização.