TEXT 18

Tekstas

Texte

jñānaṁ jñeyaṁ parijñātā
tri-vidhā karma-codanā
karaṇaṁ karma karteti
tri-vidhaḥ karma-saṅgrahaḥ

Synonyms

jñānam — žinojimas; jñeyam — pažinimo objektas; parijñātā — pažįstantis subjektas; tri-vidhā — trijų rūšių; karma — veiksmo; codanā — varomoji jėga; karaṇam — juslės; karma — darbas; kartā — veikėjas; iti — taip; tri-vidhaḥ — trijų rūšių; karma — veiksmo; saṅgrahaḥ — visuma.

jñānam: la connaissance; jñeyam: l’objet de la connaissance; parijñātā: le connaissant; tri-vidhā: de trois sortes; karma: de l’action; codanā: la motivation; karaṇam: les sens; karma: l’action; kartā: l’auteur de l’action; iti: ainsi; tri-vidhaḥ: de trois sortes; karma: de l’action; saṅgrahaḥ: l’ensemble.

Translation

Žinojimas, pažinimo objektas ir pažįstantis subjektas – trys faktoriai, skatinantys veikti, o juslės, pats darbas ir veikėjas – trys sudedamosios veiksmo dalys.

La connaissance, l’objet de la connaissance et le connaissant sont les trois facteurs qui motivent l’action. Les sens, l’acte en soi et son auteur sont les trois constituants de l’action.

Purport

KOMENTARAS: Kasdienę veiklą skatina trys priežastys: žinojimas, pažinimo objektas ir pažįstantis subjektas. Veiklos įrankiai, pats veiksmas ir jo atlikėjas vadinami sudedamosiomis veiklos dalimis. Bet kuris žmogaus veiksmas susideda iš šių elementų. Veiksmą skatina impulsas, kuris vadinamas įkvėpimu. Bet koks sprendimas, padarytas prieš atliekant darbą, jau yra darbas subtilia forma. Po to darbas gauna veiksmo išraišką. Pirmiausiai žmogus išgyvena psichinį mąstymo, jausmo ir troškimo procesą, vadinamą impulsu. Tokio paties įkvėpimo veiklai galime pasisemti iš šventraščių ar dvasinio mokytojo nurodymų. Esant įkvėpimui ir atlikėjui, juslių ir proto (visų juslių centro) pagalba įvyksta patsai veiksmas. Taigi veiksmo sudedamųjų dalių suma vadinasi veiksmo visuma.

Trois sortes d’éléments motivent les actes quotidiens: la connaissance, l’objet de la connaissance et le connaissant. Les instruments de l’acte, l’acte en soi et son auteur sont les éléments constituants de l’acte. Tout acte accompli par l’homme comporte ces six éléments. La force stimulante qui précède l’acte est l’inspiration. Et la solution qui se présente à l’esprit avant la réalisation de l’acte n’est autre que la forme subtile de cet acte, acte subtil qui se transforme ensuite en l’acte lui-même. Mais il faut d’abord passer par trois processus psychologiques – penser, sentir et vouloir – qui constituent ce qu’on appelle le stimulus. Notons que l’inspiration qui nous vient des Écritures est la même que celle venue du maître spirituel. Quand l’inspiration et l’auteur se trouvent réunis, l’acte lui-même s’accomplit avec le concours des sens, dont le mental est le centre. La somme de tous les constituants de l’acte est appelée la « totalité de l’action ».