TEXT 17

Tekstas

Text

yasya nāhaṅkṛto bhāvo
buddhir yasya na lipyate
hatvāpi sa imāḻ lokān
na hanti na nibadhyate

Synonyms

yasya — kurio; na — niekada; ahaṅkṛtaḥ — klaidingos savimonės; bhāvaḥ — prigimtis; buddhiḥ — intelektas; yasya — to, kurio; na — niekada; lipyate — prisirišęs; hatvā — žudydamas; api — netgi; saḥ — jis; imān — šiuos; lokān — pasaulius; na — niekada; hanti — žudo; na — niekada; nibadhyate — susipainioja.

yasya — one whose; na — never; ahaṅkṛtaḥ — of false ego; bhāvaḥ — nature; buddhiḥ — intelligence; yasya — one whose; na — never; lipyate — is attached; hatvā — killing; api — even; saḥ — he; imān — this; lokān — world; na — never; hanti — kills; na — never; nibadhyate — becomes entangled.

Translation

Kas nesivadovauja klaidinga savimone, kieno intelektas neprisirišęs, tas ir žudydamas žmones šiame pasaulyje nežudo, o jo veiksmai jo nesupančioja.

One who is not motivated by false ego, whose intelligence is not entangled, though he kills men in this world, does not kill. Nor is he bound by his actions.

Purport

KOMENTARAS: Šiame posme Viešpats praneša Arjunai, kad noras atsisakyti kovos kyla iš klaidingos savimonės. Arjuna galvojo, kad jis pats atlieka veiksmą ir nepaisė aukščiausio leidimo, kuris ateina tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Jei žmogus apie aukščiausio leidimo egzistavimą net nenutuokia, kam jam apskritai kažką daryti? Tačiau tasai, kuris žino, kokie yra veiklos įrankiai, kad jis pats yra veikėjas, o Aukščiausiasis Viešpats – aukščiausias leidžiantysis, tas tobulai atlieka bet kokį veiksmą. Toks žmogus niekad nepakliūva iliuzijos valdžion. Veiklą asmenine iniciatyva ir atsakomybę gimdo klaidinga savimonė ir bedievystė, arba Kṛṣṇos sąmonės nebuvimas. Kas veikia su Kṛṣṇos sąmone, vadovaujamas Supersielos, ar Aukščiausiojo Dievo Asmens, net žudydamas nežudo, ir tokio žudymo pasekmės jo neliečia. Kareivis, kuris žudo aukštesnio rango pareigūno įsakymu, negali būti teisiamas, tačiau jei jis žudytų savo iniciatyva, be abejonės, jį reikėtų teisti.

In this verse the Lord informs Arjuna that the desire not to fight arises from false ego. Arjuna thought himself to be the doer of action, but he did not consider the supreme sanction within and without. If one does not know that a supersanction is there, why should he act? But one who knows the instruments of work, himself as the worker, and the Supreme Lord as the supreme sanctioner is perfect in doing everything. Such a person is never in illusion. Personal activity and responsibility arise from false ego and godlessness, or a lack of Kṛṣṇa consciousness. Anyone who is acting in Kṛṣṇa consciousness under the direction of the Supersoul or the Supreme Personality of Godhead, even though killing, does not kill. Nor is he ever affected by the reaction of such killing. When a soldier kills under the command of a superior officer, he is not subject to be judged. But if a soldier kills on his own personal account, then he is certainly judged by a court of law.