Skip to main content

SEPTYNIOLIKTAS SKYRIUS

제17장

Tikėjimo atmainos

믿음의 여러 갈래

TEXT 1:
Arjuna paklausė: O Kṛṣṇa, kokia padėtis tų, kurie nesilaiko šventraščių principų, o garbina pagal savo įsivaizdavimą? Dorybė, aistra ar neišmanymas juos veikia?
제1절:
아르주나가 질문했습니다: 오 끄리쉬나, 경전의 원칙들을 따르지 않고 자기 상상에 따라 숭배하는 자들은 어떻게 됩니까? 그들은 선성, 동성, 암성 중 어디에 있는 것입니까?
TEXT 2:
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Pagal tai, kokią prigimtį įkūnyta siela gavo iš gamtos guṇų, jos tikėjimas gali būti trejopas: dorybės, aistros ar neišmanymo. Išgirski dabar apie tai.
제 2 절:
최고인격신께서 말씀하셨습니다: 육신에 갇힌 영혼이 얻게 된 본성의 양태에 따라 믿음은 세 가지로 나뉠 수 있다. 그것은 선성과 동성, 그리고 암성이니라. 이제 이것을 들어보아라.
TEXT 3:
O Bharatos sūnau, vienoks ar kitoks tikėjimas priklauso nuo to, kaip gyvąją būtybę veikia gamtos guṇos. Sakoma, kad gyvoji būtybė išpažįsta tokį tikėjimą, kokios guṇos ją veikia.
제3절:
오 바라따의 아들이여, 다양한 물질적 양태의 영향으로 각 존재는 특정한 종류의 믿음을 발전시킨다. 생명체는 자신이 획득한 양태에 따라 특정한 믿음을 갖게 되느니라.
TEXT 4:
Žmonės, kurie yra dorybės guṇos, garbina pusdievius, tie, kurie yra aistros guṇos – demonus, o paveiktieji neišmanymo guṇos garbina vaiduoklius bei dvasias.
제4절:
선성에 있는 자들은 데바를 숭배하고, 동성에 있는 자들은 악마를 숭배하며, 암성에 있는 자들은 유령과 귀신을 숭배하느니라.
TEXTS 5-6:
Tie, kurie atlieka šventraščių nerekomenduojamą rūsčią askezę ir visa tai daro iš pasipūtimo bei egoizmo, skatinami geismo bei potraukių, kurie yra kvailiai ir kankina kūną, sudarytą iš materijos pradmenų, o taip pat ir Supersielą jame, tie yra demonai.
제5~6절:
오만과 거짓 자아로 인해 경전에 권장하지 않는 극심한 고행과 참회를 하고, 욕망에 휩쓸리고, 어리석으며, 몸의 물질적 요소는 물론이고 내면에 계시는 초영혼을 고문하는 자들은 악마로 여겨진다.
TEXT 7:
Valgis, kurį išsirenka žmogus – net ir tas yra trijų rūšių ir atitinka tris materialios gamtos guṇas. Tą patį galima pasakyti ir apie aukų atnašavimą, askezes bei labdarą. Dabar paklausyk, kuo jie skiriasi.
제7절:
각 개인이 선호하는 음식조차도 물질적 본성의 양태에 따라 세 종류가 있다. 희생과 고행, 그리고 자선 또한 마찬가지다. 자, 이제 그것들의 차이를 들어보아라.
TEXT 8:
Valgis, patinkantis tiems, kurie yra dorybės guṇos, ilgina gyvenimą, apvalo būtį ir suteikia jėgų, sveikatos, laimės bei pasitenkinimo. Toks maistas – sultingas, riebus, sveikas ir mielas širdžiai.
제8절:
선성에 있는 자들이 좋아하는 음식은 수명을 늘리고, 존재를 정화하며, 힘, 건강, 행복, 그리고 만족감을 주느니라. 이러한 음식은 즙이 많고, 기름지고, 건강에 좋으며, 즐거움을 준다.
TEXT 9:
Pernelyg kartus, rūgštus, sūrus, aštrus, pikantiškas, sausas bei deginantis valgis patinka tiems, kurie yra aistros guṇos. Šitoks maistas sukelia kančias, sielvartą ir ligas.
제9절:
아주 쓰고, 시고, 짜고, 맵고, 톡 쏘고, 마르고, 탄 음식은 동성에 있는 자들이 좋아하느니라. 그러한 음식은 불행과 고통, 그리고 병을 일으킨다.
TEXT 10:
Valgis, paruoštas anksčiau kaip prieš tris valandas iki valgant, beskonis, sugedęs ir dvokiantis, susidedantis iš kitų valgyto maisto likučių bei neliečiamų dalykų, patinka tiems, kurie yra tamsos guṇos.
제10절:
먹기 세 시간 전에 요리됐으며, 아무 맛이 없고, 상했고, 악취가 나며, 먹다 남긴 음식과 손댈 수 없는 것들로 만들어진 음식은 암성에 있는 자들이 좋아하느니라.
TEXT 11:
Iš aukų – tos, kurios atnašaujamos vadovaujantis šventraščių nurodymais, iš pareigos ir netrokštant jokio atpildo, yra dorybės guṇos.
제11절:
경전의 지시에 따라 의무로서, 어떠한 결과도 바라지 않는 자들이 행하는 희생은 선성에 있는 것이니라.
TEXT 12:
Tačiau žinoki, o geriausias iš Bhāratų – aukos, atnašaujamos laukiant materialios naudos arba paskatintos išdidumo, priklauso aistros guṇai.
제12절:
그러나 물질적 혜택을 바라거나 자랑하려고 하는 희생은, 오 바라따 가문의 수장이여, 동성의 양태에 있다는 것을 알아라.
TEXT 13:
O bet kokia auka, kurią atnašaujant nesilaikoma šventraščių nurodymų, nedalijamas prasādam [dvasinis maistas], negiedami Vedų himnai ir neatlyginama šventikams, ir kuri atnašaujama be tikėjimo – yra neišmanymo guṇos.
제13절:
경전의 지시 사항들을 무시하고, 쁘라사담(영적 음식)을 나누어 주지 않고, 베다 찬가를 구송하지 않고, 성직자들에게 보답하지 않으며 믿음 없이 행하는 제사는 암성의 양태에 있는 것이니라.
TEXT 14:
Kūno askezė – tai Aukščiausiojo Viešpaties, brahmanų, dvasinio mokytojo, vyresniųjų, pavyzdžiui, tėvo bei motinos, gerbimas, švara, paprastumas, celibatas ir prievartos nenaudojimas.
제14절:
육체의 고행은 지고한 주와 브라흐마나들, 영적 스승, 그리고 부모님과 같은 연장자들을 섬기는 것과 청결함, 간소함, 금욕과 비폭력을 포함한다.
TEXT 15:
Kalbos askezė pasireiškia tuo, kad sakomi teisingi, malonūs, palankūs, kitų netrikdantys žodžiai ir reguliariai cituojami Vedų raštai.
제15절:
말의 고행은 진실하고, 즐거움을 주며, 유익하고, 다른 사람들을 흔들리게 하지 않으며, 또한 베다 문헌을 규칙적으로 암송하는 것을 포함한다.
TEXT 16:
O pasitenkinimas, paprastumas, rimtis, savitvarda ir savo būties apvalymas yra proto askezė.
제16절:
그리고 만족, 꾸밈없음, 위엄, 자기 통제, 그리고 자기 존재의 정화를 마음의 고행이라고 한다.
TEXT 17:
Ši trijų rūšių askezė, kurią su transcendentiniu tikėjimu atlieka žmonės, nelaukiantys materialios naudos, o siekiantys patenkinti Aukščiausiąjį – vadinasi dorybės guṇos askezė.
제17절:
이 세 가지 고행을 초월적 믿음으로 실천하며, 물질적 이득을 기대하지 않고 오직 절대자를 위해 정진하는 것을 선성의 고행이라고 하느니라.
TEXT 18:
Askezė, atliekama iš puikybės, siekiant išsikovoti pagarbą, šlovę ir garbinimą, sakoma, yra aistros guṇos. Ji nėra nei pastovi, nei ilgalaikė.
제18절:
자만심으로, 그리고 존경과 명예, 찬양받으려고 하는 고행은 동성에 있다고 한다. 이것은 안정적이지도, 영구적이지도 않다.
TEXT 19:
Askezė, atliekama iš kvailumo, kankinant save ar norint sunaikinti kitus ar jiems pakenkti, sakoma yra neišmanymo guṇos.
제19절:
자해나 다른 사람을 해치거나 다치게 하는, 어리석음으로 한 고행은 암성에 있다고 하느니라.
TEXT 20:
Labdara, teikiama iš pareigos, nelaukiant atlygio, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje bei jos vertam žmogui, yra dorybės guṇos.
제20절:
보답을 기대하지 않고 의무로서 올바른 때와 장소에, 그리고 적합한 사람에게 자선하는 것은 선성에 있는 것으로 여겨진다.
TEXT 21:
Tuo tarpu labdara, teikiama tikintis atlygio ar trokštant jos rezultatų sau, o taip pat jei ji atliekama nenoromis, yra aistros guṇos.
제21절:
그러나 어떠한 보답을 바라거나 결과를 기대하거나 또는 마지못해서 하는 자선은 동성에 있는 자선이라 하느니라.
TEXT 22:
O labdara, suteikta nešvarioje vietoje, netinkamu laiku, nevertoms asmenybėms ar atsainiai ir be pagarbos, yra neišmanymo guṇos.
제22절:
그리고 불결한 곳, 적당하지 않은 때, 받아서는 안 될 사람들, 올바른 관심과 존중 없이 하는 자선은 암성에 있는 자선이라고 하느니라.
TEXT 23:
Nuo tada, kai sukurtas pasaulis, Aukščiausiajai Absoliučiai Tiesai pažymėti vartojami trys žodžiai – oṁ tat sat. Šiais trimis simboliniais įvaizdžiais naudojosi brahmanai, kai giedodavo Vedų himnus ir atnašaudavo aukas Aukščiausiojo patenkinimui.
제23절:
창세기에서부터 옴 땃 삿, 이 세 단어는 지고의 절대 진리를 나타내려고 사용되었느니라. 이 상징적 세 단어는 브라흐마나들이 베다 찬가를 구송하며 절대자의 만족을 위해 희생할 때 쓰였느니라.
TEXT 24:
Todėl transcendentalistai, pagal šventraščių nurodymus atnašaudami aukas, teikdami labdarą bei atlikdami askezę, šią veiklą visada pradeda skiemeniu „oṁ“, kad pasiektų Aukščiausiąjį.
제24절:
그러므로 희생, 자선, 고행을 경전의 규정에 따라 실행하는 초월주의자들은 절대자에 이르고자 항상 옴으로 시작하느니라.
TEXT 25:
Įvairių rūšių aukas, askezes ir labdarą reikia atlikti netrokštant jų vaisių sau ir su žodžiu „tat“. Šių transcendentinių veiksmų tikslas – išsivaduoti iš materijos pančių.
제25절:
결과를 바라지 않고 땃이라는 말과 함께 다양한 종류의 희생과 고행, 그리고 자선을 베풀어야 한다. 그러한 초월적 행위의 목적은 물질적 얽힘에서 벗어나기 위함이니라.
TEXTS 26-27:
Absoliuti Tiesa yra atsidavimo aukos tikslas ir žymima žodžiu „sat“. Atnašaujantis šią auką irgi vadinasi „sat“, kaip ir visi aukojimo, askezės ir labdaros darbai, kurie atitinka absoliučią prigimtį ir yra skirti Aukščiausiajam Asmeniui patenkinti, o Pṛthos sūnau.
제26~27절:
절대 진리가 헌애적 희생의 목적이고 이것을 삿이라는 말로 나타낸다. 이러한 희생을 실천하는 자 또한 삿으로 불리며, 지고한 인간을 기쁘게 하고자 거행된, 절대 본성에 충실한 모든 희생, 고행, 자선 역시 삿이라고 하느니라, 오 쁘리타의 아들이여.
TEXT 28:
O Pṛthos sūnau, bet kokia auka, labdara ar askezė, atlikta netikint Aukščiausiąjį, yra laikina ir vadinasi „asat“. Tokia veikla niekam tikus, iš jos nebus naudos nei šį, nei kitą gyvenimą.
제28절:
절대자에 대한 믿음 없이 행한 희생, 자선, 고행은 영구적이지 않다, 오 쁘리타의 아들이여. 이것을 아삿이라고 하며, 현생에든 내생에든 쓸모가 없느니라.