Skip to main content

SEPTYNIOLIKTAS SKYRIUS

第17章

Tikėjimo atmainos

三種類の信念

TEXT 1:
Arjuna paklausė: O Kṛṣṇa, kokia padėtis tų, kurie nesilaiko šventraščių principų, o garbina pagal savo įsivaizdavimą? Dorybė, aistra ar neišmanymas juos veikia?
TEXT 1:
アルジュナな質問した。――クリシュナよ、教典の教えに従わず自分の想像に従って崇拝をする人々は徳、無知、激情のいずれの様式に属するのですか。
TEXT 2:
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Pagal tai, kokią prigimtį įkūnyta siela gavo iš gamtos guṇų, jos tikėjimas gali būti trejopas: dorybės, aistros ar neišmanymo. Išgirski dabar apie tai.
第2節:
バガヴァーンは答えられた。――肉体に覆われた魂が持つ物質自然の様式によって、信念には徳、激情、無知の3種類がある。それについて聞きなさい。
TEXT 3:
O Bharatos sūnau, vienoks ar kitoks tikėjimas priklauso nuo to, kaip gyvąją būtybę veikia gamtos guṇos. Sakoma, kad gyvoji būtybė išpažįsta tokį tikėjimą, kokios guṇos ją veikia.
第3節:
バラタの子よ、様式に応じて人は様々な信念を持つ。生命体は獲得した様式に従った信念を持つといわれているのである。
TEXT 4:
Žmonės, kurie yra dorybės guṇos, garbina pusdievius, tie, kurie yra aistros guṇos – demonus, o paveiktieji neišmanymo guṇos garbina vaiduoklius bei dvasias.
第4節:
徳の支配下にある者たちは神々を崇拝し、激情の様式の者たちは悪魔を、そして無知の様式の者たちは幽霊や霊魂を崇拝する。
TEXTS 5-6:
Tie, kurie atlieka šventraščių nerekomenduojamą rūsčią askezę ir visa tai daro iš pasipūtimo bei egoizmo, skatinami geismo bei potraukių, kurie yra kvailiai ir kankina kūną, sudarytą iš materijos pradmenų, o taip pat ir Supersielą jame, tie yra demonai.
第5・6節:
自尊心や利己心のために教典に示されていない苦行を行い、欲望と執着に動かされて愚かにも自分の体の物質要素のみか、自分の体の中にいるスーパーソウルをも責める者は悪魔と知りなさい。
TEXT 7:
Valgis, kurį išsirenka žmogus – net ir tas yra trijų rūšių ir atitinka tris materialios gamtos guṇas. Tą patį galima pasakyti ir apie aukų atnašavimą, askezes bei labdarą. Dabar paklausyk, kuo jie skiriasi.
第7節:
人の好む食物にさえ物質の三様式によって3種類ある。供儀や謹厳生活や布施についても同様である。さてこれからその違いについて聞きなさい。
TEXT 8:
Valgis, patinkantis tiems, kurie yra dorybės guṇos, ilgina gyvenimą, apvalo būtį ir suteikia jėgų, sveikatos, laimės bei pasitenkinimo. Toks maistas – sultingas, riebus, sveikas ir mielas širdžiai.
第8節:
徳の様式の人に好まれる食物は寿命を伸ばし、体を浄化し、そして力、健康と幸福を増す。そのような食物は水分が多く、脂肪分に富、健康的で心に喜びを与える。
TEXT 9:
Pernelyg kartus, rūgštus, sūrus, aštrus, pikantiškas, sausas bei deginantis valgis patinka tiems, kurie yra aistros guṇos. Šitoks maistas sukelia kančias, sielvartą ir ligas.
第9節:
苦み、酸味、塩味が強く、辛く、刺激的で、乾燥していて、そして焦げている食物は激情の様式の人に好まれる。そのような食物は苦痛、傷み、病を増す。
TEXT 10:
Valgis, paruoštas anksčiau kaip prieš tris valandas iki valgant, beskonis, sugedęs ir dvokiantis, susidedantis iš kitų valgyto maisto likučių bei neliečiamų dalykų, patinka tiems, kurie yra tamsos guṇos.
第10節:
貯める3時間以上前に料理され、味がなく、腐敗していて、悪臭を放ち、食べ残しや触るべきでない物が入っている食物は無知の様式の人に好まれる。
TEXT 11:
Iš aukų – tos, kurios atnašaujamos vadovaujantis šventraščių nurodymais, iš pareigos ir netrokštant jokio atpildo, yra dorybės guṇos.
第11節:
供儀の中では、人が報酬を求めず義務として教典の指示に従って行うものが徳の様式の供儀である。
TEXT 12:
Tačiau žinoki, o geriausias iš Bhāratų – aukos, atnašaujamos laukiant materialios naudos arba paskatintos išdidumo, priklauso aistros guṇai.
第12節:
おおバラタ家の長よ、物質的利益や自尊心のために行われる供儀は激情の様式であると知りなさい。
TEXT 13:
O bet kokia auka, kurią atnašaujant nesilaikoma šventraščių nurodymų, nedalijamas prasādam [dvasinis maistas], negiedami Vedų himnai ir neatlyginama šventikams, ir kuri atnašaujama be tikėjimo – yra neišmanymo guṇos.
第13節:
教典の指示を考慮せず、精神的食物(プラサーダム)を配らず、ヴェーダのマントラを唱えず、聖職者に報酬を与えず、そして信念を持たずに行うならば、いかなる供儀も無知の様式のものとなる。
TEXT 14:
Kūno askezė – tai Aukščiausiojo Viešpaties, brahmanų, dvasinio mokytojo, vyresniųjų, pavyzdžiui, tėvo bei motinos, gerbimas, švara, paprastumas, celibatas ir prievartos nenaudojimas.
第14節:
体に関する謹厳生活とはバガヴァーン、ブラーフマナ、グル、父母のような目上の人を崇拝すること、清潔さ、率直さ、禁欲と非暴力である。
TEXT 15:
Kalbos askezė pasireiškia tuo, kad sakomi teisingi, malonūs, palankūs, kitų netrikdantys žodžiai ir reguliariai cituojami Vedų raštai.
第15節:
言葉に関する謹厳生活とは誠実で心地好く有益な言葉を語り、他の人を乱さず、そして規則正しくヴェーダ文典を唱えることである。
TEXT 16:
O pasitenkinimas, paprastumas, rimtis, savitvarda ir savo būties apvalymas yra proto askezė.
第16節:
足るを知ること、率直さ、厳粛さ、自己支配、そして自分を浄化さること、彼らが心に関する謹厳である。
TEXT 17:
Ši trijų rūšių askezė, kurią su transcendentiniu tikėjimu atlieka žmonės, nelaukiantys materialios naudos, o siekiantys patenkinti Aukščiausiąjį – vadinasi dorybės guṇos askezė.
第17節:
This threefold austerity, performed with transcendental faith by men not expecting material benefits but engaged only for the sake of the Supreme, is called austerity in goodness.
TEXT 18:
Askezė, atliekama iš puikybės, siekiant išsikovoti pagarbą, šlovę ir garbinimą, sakoma, yra aistros guṇos. Ji nėra nei pastovi, nei ilgalaikė.
第18節:
尊敬、名誉、崇拝を得る目的で自尊心のために行われる苦行は激情の様式のものとされていて、そのような苦行は不安定で長く続かない。
TEXT 19:
Askezė, atliekama iš kvailumo, kankinant save ar norint sunaikinti kitus ar jiems pakenkti, sakoma yra neišmanymo guṇos.
第19節:
自らを責め、他者を傷つけ滅ぼすような愚行による苦行は無知の様式のものと言われている。
TEXT 20:
Labdara, teikiama iš pareigos, nelaukiant atlygio, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje bei jos vertam žmogui, yra dorybės guṇos.
第20節:
受けるに値する人に、報酬を期待せず義務として適切な時と場所で行う布施は、徳の様式のものとされている。
TEXT 21:
Tuo tarpu labdara, teikiama tikintis atlygio ar trokštant jos rezultatų sau, o taip pat jei ji atliekama nenoromis, yra aistros guṇos.
第21節:
何らかのみかえりを期待するもの、果報的結果を望んで行うもの、不祥ながら行うもの、これらは激情の様式の布施と言われている。
TEXT 22:
O labdara, suteikta nešvarioje vietoje, netinkamu laiku, nevertoms asmenybėms ar atsainiai ir be pagarbos, yra neišmanymo guṇos.
第22節:
不浄な場所でなされるもの、不適切な時になされるもの、値しない人に与えられるもの、適切な配慮や敬意なしになされるもの、これらの布施は無知の様式のものと言われている。
TEXT 23:
Nuo tada, kai sukurtas pasaulis, Aukščiausiajai Absoliučiai Tiesai pažymėti vartojami trys žodžiai – oṁ tat sat. Šiais trimis simboliniais įvaizdžiais naudojosi brahmanai, kai giedodavo Vedų himnus ir atnašaudavo aukas Aukščiausiojo patenkinimui.
第23節:
オーム・タット・サットという3語は至上絶対真理を表すために創造の初めから使われていた。至上者を満足させるための供儀の中でブラーフマナがヴェーダのマントラを唱えるとき、この3音節の象徴が使われた。
TEXT 24:
Todėl transcendentalistai, pagal šventraščių nurodymus atnašaudami aukas, teikdami labdarą bei atlikdami askezę, šią veiklą visada pradeda skiemeniu „oṁ“, kad pasiektų Aukščiausiąjį.
第24節:
それゆえ超越主義者が至上者に到達するために供儀、布施、苦行を教典の原則に従って行うときは最初に「オーム」が唱えられる。
TEXT 25:
Įvairių rūšių aukas, askezes ir labdarą reikia atlikti netrokštant jų vaisių sau ir su žodžiu „tat“. Šių transcendentinių veiksmų tikslas – išsivaduoti iš materijos pančių.
第25節:
果報的結果を期待せずに、様々な供儀、苦行、布施を「タット」という語とともに行うべきである。そのような超越的活動の目的は物質的束縛からの自由を得ることである。
TEXTS 26-27:
Absoliuti Tiesa yra atsidavimo aukos tikslas ir žymima žodžiu „sat“. Atnašaujantis šią auką irgi vadinasi „sat“, kaip ir visi aukojimo, askezės ir labdaros darbai, kurie atitinka absoliučią prigimtį ir yra skirti Aukščiausiajam Asmeniui patenkinti, o Pṛthos sūnau.
第26・27節:
 おおプリターの子よ、絶対真理が献身的供儀を捧げる対象であり、それは「サット」と呼ばれている。そのような供儀を行う人も「サット」と呼ばれ、至上者を喜ばせるために行われる供儀、苦行、布施は全て絶対自然に忠実で、それらも「サット」と呼ばれる。
TEXT 28:
O Pṛthos sūnau, bet kokia auka, labdara ar askezė, atlikta netikint Aukščiausiąjį, yra laikina ir vadinasi „asat“. Tokia veikla niekam tikus, iš jos nebus naudos nei šį, nei kitą gyvenimą.
第28節:
おおプリターの子よ、至上者に対する信念がなければ供儀、布施、苦行としてなされたものは全て、永遠ではない。それは「アサット」と呼ばれ、今生でも来世においても無益である。