TEXTS 5-6

Tekstas

Text

aśāstra-vihitaṁ ghoraṁ
tapyante ye tapo janāḥ
dambhāhaṅkāra-saṁyuktāḥ
kāma-rāga-balānvitāḥ

karṣayantaḥ śarīra-sthaṁ
bhūta-grāmam acetasaḥ
māṁ caivāntaḥ śarīra-sthaṁ
tān viddhy āsura-niścayān

Synonyms

aśāstra — ne šventraščiuose; vihitam — nurodytas; ghoram — kenksmingas kitiems; tapyante — atlieka; ye — tie, kurie; tapaḥ — askezes; janāḥ — žmonės; dambha — pasipūtimo; ahaṅkāra — ir egoizmo; saṁyuktāḥ — įtraukti; kāma — geismo; rāga — ir prisirišimo; bala — jėgos; anvitāḥ — pastūmėti; karṣayantaḥ — kankinantys; śarīra-stham — glūdintį kūne; bhūta-grāmam — materijos pradmenų junginį; acetasaḥ — paklydusio proto; mām — Mane; ca — taip pat; eva — tikrai; antaḥ — viduje; śarīra-stham — glūdintį kūne; tān — jie; viddhi — supraski; āsura-niścayān — demonai.

aśāstra — not in the scriptures; vihitam — directed; ghoram — harmful to others; tapyante — undergo; ye — those who; tapaḥ — austerities; janāḥ — persons; dambha — with pride; ahaṅkāra — and egoism; saṁyuktāḥ — engaged; kāma — of lust; rāga — and attachment; bala — by the force; anvitāḥ — impelled; karṣayantaḥ — tormenting; śarīra-stham — situated within the body; bhūta-grāmam — the combination of material elements; acetasaḥ — having a misled mentality; mām — Me; ca — also; eva — certainly; antaḥ — within; śarīra-stham — situated in the body; tān — them; viddhi — understand; āsura-niścayān — demons.

Translation

Tie, kurie atlieka šventraščių nerekomenduojamą rūsčią askezę ir visa tai daro iš pasipūtimo bei egoizmo, skatinami geismo bei potraukių, kurie yra kvailiai ir kankina kūną, sudarytą iš materijos pradmenų, o taip pat ir Supersielą jame, tie yra demonai.

Those who undergo severe austerities and penances not recommended in the scriptures, performing them out of pride and egoism, who are impelled by lust and attachment, who are foolish and who torture the material elements of the body as well as the Supersoul dwelling within, are to be known as demons.

Purport

KOMENTARAS: Yra žmonių, kurie susigalvoja įvairias šventraščių nenurodytas askezes. Pavyzdžiui, badavimas kokiu nors slaptu, tarkim vien politiniu, tikslu šventraščiuose neminimas. Šventraščiai pataria badauti dėl dvasinio tobulėjimo, o ne politiniais ar socialiniais tikslais. Tokias askezes atliekantys žmonės, pasak „Bhagavad-gītos“, yra tikri demonai. Jų darbai prieštarauja šventraščių nurodymams ir niekam nenaudingi. Iš tikrųjų veikti juos skatina išdidumas, klaidinga savimonė, geismas ir kūniškų malonumų siekimas. Toks elgesys ne tik sutrikdo kūno, sudaryto iš materijos pradmenų, harmoniją, bet ir priverčia nerimauti Patį Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, kuris glūdi tame kūne. Autoritetų nepalaikomas badavimas ar askezė politiniais tikslais dargi drumsčia aplinkinių ramybę. Vedose neužsiminta apie tokius askezės būdus. Demonai mano, kad šitaip jie galės priversti savo priešus ar priešiškas grupuotes nusileisti jų norams, tačiau kartais taip badaudami miršta. Aukščiausiasis Dievo Asmuo nepritaria tokiam elgesiui. Jis sako, kad toks elgesys būdingas demonams. Taip elgdamiesi jie įžeidžia Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, nes jų elgesys prieštarauja Vedų priesakams. Šiuo atveju reikšmingas žodis acetasaḥ. Sveikai mąstantys žmonės turėtų laikytis šventraščių nurodymų. Tie, kurių mąstysena iškreipta, nepaiso šventraščių ir patys išsigalvoja asketizmo būdus. Nereikėtų pamiršti, kas laukia demonų – tai aprašyta ankstesniame skyriuje. Viešpats priverčia juos gimti demonų įsčiose. Todėl gyvenimas po gyvenimo jie gyvena pagal demoniškus principus, nežinodami apie savo ryšį su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Tačiau, jei demonams pasiseks ir jie sutiks dvasinį mokytoją, sugebantį nukreipti juos Vedų išminties keliu, jie išsilaisvins iš demoniško gyvenimo pančių ir galų gale pasieks aukščiausiąjį tikslą.

There are persons who manufacture modes of austerity and penance which are not mentioned in the scriptural injunctions. For instance, fasting for some ulterior purpose, such as to promote a purely political end, is not mentioned in the scriptural directions. The scriptures recommend fasting for spiritual advancement, not for some political end or social purpose. Persons who take to such austerities are, according to Bhagavad-gītā, certainly demoniac. Their acts are against the scriptural injunctions and are not beneficial for the people in general. Actually, they act out of pride, false ego, lust and attachment for material enjoyment. By such activities, not only is the combination of material elements of which the body is constructed disturbed, but also the Supreme Personality of Godhead Himself living within the body. Such unauthorized fasting or austerities for some political end are certainly very disturbing to others. They are not mentioned in the Vedic literature. A demoniac person may think that he can force his enemy or other parties to comply with his desire by this method, but sometimes one dies by such fasting. These acts are not approved by the Supreme Personality of Godhead, and He says that those who engage in them are demons. Such demonstrations are insults to the Supreme Personality of Godhead because they are enacted in disobedience to the Vedic scriptural injunctions. The word acetasaḥ is significant in this connection. Persons of normal mental condition must obey the scriptural injunctions. Those who are not in such a position neglect and disobey the scriptures and manufacture their own way of austerities and penances. One should always remember the ultimate end of the demoniac people, as described in the previous chapter. The Lord forces them to take birth in the wombs of demoniac persons. Consequently they will live by demoniac principles life after life without knowing their relationship with the Supreme Personality of Godhead. If, however, such persons are fortunate enough to be guided by a spiritual master who can direct them to the path of Vedic wisdom, they can get out of this entanglement and ultimately achieve the supreme goal.